Vairuotojai paprastai privalo turėti tik vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kiti dokumentai reikalingi tik tuo atveju, jei vairuotojas nėra transporto priemonės savininkas (RTR 16). Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai taip nurodo tikrinantis pareigūnas. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą arba dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir/arba savaeigės mašinas; transporto priemonės registracijos dokumentus; privalomosios techninės apžiūros pažymą; naujausio techninio patikrinimo ataskaitą transporto priemonių kategorijoms M2, M3, N2, N3, O3, O4 ir ratinių traktorių kategorijoms T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5; privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso dokumentą; bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiose taisyklėse nurodytus dokumentus (išskyrus atvejus, kai Kelių eismo saugumo įstatymas atleidžia vairuotoją nuo pareigos turėti atitinkamus dokumentus). Vairuotojas taip pat turi leisti tikrinančiam pareigūnui patikrinti patvirtintų prietaisų, registruojančių vairavimo laiką ir poilsio periodus, parodymus. Dokumentai turi būti pateikti neišlipant iš transporto priemonės; vairuotojas gali išlipti tik gavęs pareigūno leidimą. 6. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, neprivalo turėti ir pateikti pažymėjimo, jei jis pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą. 7. Vairuotojas, nurodytas 6 punkte, kuris vairuoja Lietuvoje registruotą transporto priemonę, neprivalo turėti ir pateikti privalomosios techninės apžiūros pažymos arba privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą tikrinančio pareigūno reikalavimu. 8. Vairuotojas, nurodytas 6 punkte, kuris vairuoja Lietuvoje registruotą ir jo nuosavybėje esantį transporto priemonę, neprivalo turėti ir pateikti 7 punkte nurodytų dokumentų arba transporto priemonės registracijos dokumento tikrinančio pareigūno reikalavimu. (RTR 219). Kelių eismo įvykio atveju kiekvienas į įvykį įsivėlęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.3. pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą arba kitus jo turimus dokumentus, jei to reikalauja kiti įvykio dalyviai. JB

RTR 124. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų ir gyvulių tempiamų vežimų vairuotojai neturi važiuoti ar manevruoti ant vejų, šaligatvių, pėsčiųjų takų, dviračių takų ar dviračių juostų. Išimtis taikoma, kai kelio ženklai leidžia (iš dalies) statyti transporto priemonę šaligatvio krašte ir dviračių takas arba juosta pažymėti 1.14 horizontalios žymėjimo linijos. Draudžiama važiuoti skiriamosiose juostose, pylimų šlaituose, iškasose ar grioviuose. Vairuotojai taip pat neturi įvažiuoti į kelią ar išvažiuoti iš jo vietose, tam neskirtose.

Požeminių informacijos ir ryšių sistemų šulinio dangčiai gali būti slidūs, palyginti su aplinkine kelio danga, ir taip pat gali būti nelygūs.

ĮSTATYMAS DĖL KELIŲ EISMO SAUGOS, 2 straipsnio 19 punktas: „Užstatyta teritorija“ – tai teritorija su pastatais, kurių kelių įvažiavimuose yra kelio ženklas „Užstatytos teritorijos pradžia“, o išvažiavimuose – kelio ženklas „Užstatytos teritorijos pabaiga“.

Automobilio traukimas su priekaba nėra draudžiamas, o keleivių vežimas traukiamame lengvajame automobilyje yra leidžiamas. Pagal RTR 195 ir 195.4 punktą vairuotojams draudžiama vežti keleivius traukiamame autobuse, troleibuse arba krovininio automobilio kėbule. Jei priekinė arba galinė transporto priemonės dalis remiasi ant atraminio įrenginio, keleiviai negali būti viduje ar kėbule traukiamoje transporto priemonėje.

Jei kiti vairuotojai dienos metu perjunginėja žibintus iš tolimųjų į artimąsias (parpindami), tai gali reikšti, kad jūsų artimosios šviesos yra per ryškios arba neteisingai sureguliuotos ir akina kitus eismo dalyvius. Tai pavojinga, nes apakinti vairuotojai gali prarasti orientaciją ir sukelti avarijas. Jei pastebite, kad vairuotojai dažnai parpina pravažiuodami, tai gali būti signalas patikrinti ir, prireikus, sureguliuoti automobilio apšvietimą. 81. Įspėjamieji signalai yra šie: posūkio ir stabdžių šviesų signalai (signalai gali būti nurodomi ir ranka); garsinis signalas; žibintų įjungimas ir išjungimas; avarinės šviesos naudojimas; įjungtos mirksinčios geltonos avarinės šviesos; įspėjamojo trikampio pastatymas ant kelio arba pritvirtinimas prie transporto priemonės.

8. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis turi atvykti į policijos komisariatą nurodytu laiku. Jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus. JB

Alkoholio kiekis žmogaus organizme matuojamas naudojant alkotesterį.

Pagal RTR priedo 4.12 nuostatas: bet koks krovinys, kurio kraštas išsikiša daugiau nei 1 m už transporto priemonės priekinio arba galinio gabarito — arba kuris bent kiek išsikiša šonais — taip pat transporto priemonė, kurios plotis viršija 2,6 m, turi būti pažymėtas išskirtiniais ženklais: kvadratais, kurių kraštinė 400 mm, su įstrižai einančiomis pakaitomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio atspindinčiomis juostomis. Šie ženklai turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiu paros metu arba esant prastam matomumui tokios transporto priemonės taip pat turi įjungti šviesas nurodytose vietose: baltas priekyje, oranžines šonuose ir raudonas gale.

Staigus vairaračio pasukimas, netinkamas akseleratoriaus naudojimas ar kiti veiksmai, neatsižvelgiant į kelio dangą ir važiavimo greitį, gali sukelti transporto priemonės slydimą. Paprastai tai yra vairuotojo paties veiksmai (pavyzdžiui, staigus stabdymas), o ne kito vairuotojo veiksmai, kurie lemia slydimą. Vairuotojas turi pasirinkti tinkamą greitį ir saugų atstumą, kad kitų eismo dalyvių veiksmai nekenktų jo transporto priemonei. 126. Vairuotojas turi palaikyti greičiui pritaikytą atstumą, pakankamą išvengti susidūrimo su priekyje esančia transporto priemone, jei ši stabdo, ir palikti šoninį tarpą eismo saugumui užtikrinti. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje esančios transporto priemonės būtų bent atstumas, kurį nuvažiuojama per dvi sekundes, arba bent pusė greičio matuoklio rodmens metrais (pvz., esant 70 km/h atstumas neturėtų būti mažesnis nei 35 m), nebent eismo sąlygos reikalauja kitaip. Variklių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai, lenkdami pėsčiuosius arba aplenkdami ar prasilenkdami su dviratininkais ar elektrinių mikromobilumo priemonių vairuotojais, turi palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai greitis neviršija 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m, kai greitis viršija 50 km/h. Reikalavimas palaikyti nurodytą šoninį atstumą netaikomas vienos juostos keliuose.

Eismo dalyviai turėtų laikytis abipusės pagarbos ir saugumo principų.

RTR 3.17. „Kryžkelė“ – tai sritis, ribojama įsivaizduojamų linijų, nutiestų nuo kertančių važiuojamųjų kraštų, neatsižvelgiant į tai, ar šie kraštai yra išplatinti arba suapvalinti.

Staigus stabdymas intensyviame eisme yra pavojingas, nes už jūsų važiuojantys vairuotojai dažnai nelaiko saugaus atstumo ir gali atsitrenkti į jūsų transporto priemonę, kai staigiai stabdote.

Ilgalaikiai simptomai stiprėja vartojant nuolat. Sunkiausia psichikos komplikacija yra kanapių sukeliama psichozė. Vartotojai gali patirti ryškius nuotaikos svyravimus, suvokimo iškraipymus, nerimą ir agresyvumą. Žmonėms, turintiems kitų psichikos sutrikimų, net trumpas kanapių rūkymas gali išprovokuoti psichozę. Vyrai, kurie nuo ankstyvo amžiaus pradeda intensyviai vartoti kanapes, turi didesnę šizofrenijos riziką.

RTR 82. Vairuotojas privalo signalizuoti apie ketinamus manevrus naudodamas kairį ar dešinį posūkio žibintą arba rankinius signalus, jei posūkio žibintai neįrengti arba neveikia. 82.1. Signalai turi būti duodami prieš pradedant važiuoti ir prieš sustojant. RTR 86. Perspėjimo signalai kitiems eismo dalyviams turi būti pateikti pakankamai iš anksto prieš manevrą (įskaitant manevrui reikalingą stabdymą) ir nutraukti nedelsiant po manevro (rankiniai signalai gali būti nutraukti dar prieš manevro pabaigą). Signalai turi būti duodami taip, kad nevestų kitų eismo dalyvių į klaidą. Posūkio signalų nenaudojama įvažiuojant į žiedinę sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. JB

Kai transporto priemonė suka į kairę, krovinys dėl inercijos pasislenka į dešinę.

Išlikite kantrūs ir palaikykite saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio automobilio. Apskritai nerekomenduojama lenkti ruožuose, kur eismas sąmoningai sulėtinamas (pavyzdžiui, dėl greičio slopintuvų). Lenkimas tokiose vietose gali priversti viršyti saugų tos atkarpos greitį ir paneigti eismo ramintuvų paskirtį.

1 straipsnis. Tikslas ir taikymo sritis. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos kelių eismo saugumo teisinį pagrindą. Jame apibrėžiamos valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos įgyvendinant kelių eismo saugumo politiką, nustatomi eismo dalyvių rengimo reikalavimai ir pagrindinės eismo dalyvių, kelių priežiūros institucijų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų kontrolės institucijų teisės ir pareigos. Taip pat nustatomi pagrindiniai reikalavimai transporto priemonių techninei būklei, techninei apžiūrai ir registracijai bei saugumo reikalavimai kelių infrastruktūrai, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybes, sveikatą bei turtą ir pagerinti motorinio bei pėsčiųjų eismo sąlygas.

RTR 175. Gyvenamosiose vietovėse pėstiesiems leidžiama eiti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Transporto priemonės šiose zonose privalo suteikti pirmenybę pėstiesiems.

Saugiau išvažiuoti iš kiemo ar gyvenamosios teritorijos automobiliu į priekį, nes taip geriau matoma įvažiuojama gatvė. Išvažiuojant atbulomis gali nepavykti pastebėti kitų eismo dalyvių, kuriems privalote duoti kelią. KET 114: važiuodamas atbulas vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Staigus stabdymas ant slidaus kelio gali privesti prie automobilio slydimo. Tokiu atveju vairuotojas turi nutraukti stabdymą ir, priklausomai nuo to, kurie ratai yra varantieji, imtis atitinkamų veiksmų. Jei automobilis varomas priekiniais ratais, vairuotojas turėtų švelniai paspausti akseleratoriaus pedalą ir vairu koreguoti važiavimo trajektoriją. Jei automobilis varomas galiniais ratais, vairuotojas turėtų atleisti akseleratorių ir, šiek tiek sulėtinęs greitį, vairą pasukti slidimo kryptimi, kad sugrąžintų automobilį į reikiamą trajektoriją. Sunkiausia yra, kai pradeda slysti abi ašys — tai reikalauja itin tikslių ir ryžtingų vairuotojo veiksmų. JB

RTR 98 reglamentas: rūko žibintus galima naudoti tik tada, kai matomumas yra gerokai sumažėjęs. Priekinius rūko žibintus taip pat galima naudoti, jeigu sugedo kairysis priekinis artimosios šviesos žibintas. Pagal Kelių eismo saugos įstatymą, 2 straipsnio 5 dalį, „blogas matomumas“ reiškia situaciją, kai dėl oro sąlygų ar kitų reiškinių eismo matomumas yra mažesnis nei 300 metrų, nepaisant kelio ypatybių.

Palaipsniui spauskite akceleratoriaus pedalą ir sklandžiai pasukite vairą, kad automobilis sugrįžtų į numatytą trajektoriją. Šiek tiek padidėjęs priekinis sukibimas padeda priešintis galinės dalies šoniniam slydimui, sumažindamas centrinės jėgos poveikį ir stabilizuodamas transporto priemonę.

Jeigu krovinio dalis nors kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio profilio, ji turi būti pažymėta. Konkrečiai: kroviniai, kurie šonu išsikiša daugiau nei 0,5 m už transporto priemonės matmenų, turi būti identifikuoti. (4 priedas, §12). Krovinio kraštai, kurie išsikiša daugiau nei 1 m priekyje arba gale, arba bet kokiu atstumu į šoną, taip pat išsikišę daugiau nei 2,6 m pločio transporto priemonių kraštai, privalo turėti atpažinimo ženklus — 400 mm kraštinės kvadrato formos plokšteles su pakaitomis esančiomis įstrižomis 50 mm pločio atspindinčiomis baltomis ir raudonomis juostomis. Šios plokštelės turi būti pritvirtintos ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės lygio. Tamsiu paros metu arba prastai matomoje aplinkoje tokie automobiliai privalo turėti apšvietimą išsikišančiuose taškuose: baltą priekyje, oranžinį šonuose ir raudoną gale. JB

RTR 131. Užmiestyje taikomi šie greičio apribojimai: 131.2. Maksimalus leistinas greitis A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėms, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, asmenys, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį egzaminą, ir autobusams (įskaitant mokyklinius autobusus) yra: 100 km/h automagistralėse; 90 km/h greitkeliuose; 80 km/h keliuose su asfalto arba betono danga; ir 70 km/h kituose keliuose. JB

Saugus atstumas — tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo momento, kada vairuotojas pastebi pavojų, iki visiško sustojimo. Jis priklauso nuo transporto priemonės greičio, dydžio, stabdymo sistemos charakteristikų, kelio tipo ir dangos būklės, matomumo, vairuotojo reakcijos laiko bei asmeninių savybių, pvz., temperamento. Norint pasirinkti tinkamą atstumą, būtina žinoti transporto priemonės sustojimo atstumą.

RTR 201. Vaiko negalima vežti atvirkštine specialia kėdute, pritaikytą jo dydžiui, priekinėje keleivio sėdynėje, jeigu ta sėdynė yra apsaugota aktyvia oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinė oro pagalvė yra išjungta. Rekomenduojama vaiką vežti specialioje kėdutėje, pritaikytoje jo ūgiui ir svoriui, kiek įmanoma ilgiau ir įrengtoje atsuktai priešingai transporto priemonės judėjimo krypčiai (pagal kėdutės gamintojo nurodymus).

Pastaba: atleidus akseleratorių dar nereiškia važiavimo neutraliu pavarų režimu (laisvo riedėjimo). Žr. 3.4 Akceleratoriaus valdymas: 3.4.9 Atleiskite akseleratorių ir pasinaudokite transporto priemonės inercija prieš sustodami numatytoje vietoje (pvz., sankryžoje su šviesoforu arba prie stop ženklo) ar panašiose situacijose. JB

Tai laikoma eismo įvykiu. Visų pirma pasistenkite rasti automobilio savininką ir kartu su juo užpildyti Kelių eismo įvykio deklaracijos formą (Road Accident Report Form). Jei negalite rasti savininko, kvieskite policiją — ji gali padėti nustatyti savininką arba atvykti į vietą užregistruoti įvykį. Taip pat kuo skubiau praneškite savo draudimo bendrovei apie įvykį. RTR 220. Jei eismo įvykio metu nebuvo sužeistųjų ar žuvusiųjų ir dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei nebekviečia policijos, dalyviai turi braižyti įvykio schemą Kelių eismo įvykio deklaracijos formoje, raštu aprašyti aplinkybes ir pasirašyti visi dalyviai. Jei nė vienas dalyvis neturi deklaracijos formos, aplinkybes ir schemą galima užfiksuoti ant balto lapo, kuriame būtų nurodyti visi dalyviai, jų transporto priemonės ir liudytojai, bei patvirtinti visų dalyvių parašais. Jei aplinkybės ginčijamos, į įvykio vietą privalo būti iškviesta policija. RTR 221. Eismo įvykio dalyviai privalo susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų apsvaiginančių medžiagų vartojimo nedelsiant po įvykio, kol nebus atliktas arba kol nebus atsisakyta atlikti patikrinimo dėl apsvaigimo alkoholiu ar dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų poveikio. RTR 222. Jei eismo įvykis sukėlė tik turtinę žalą ir nukentėjusiojo nėra įvykio vietoje, dalyvis privalo nedelsiant informuoti nukentėjusįjį, o jei tai neįmanoma — pranešti policijai.

Viršyti leistiną greitį bet kurioje kelio vietoje pavojinga: didėja stabdymo kelias ir kyla eismo įvykio tikimybė.