RTR 136. Vairuotojams patariama vengti nereikalingų aplenkimo manevrų. Prieš aplenkdami vairuotojai turi imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad: 136.1 nė vienas už jų važiuojantis vairuotojas dar nepradėjo jų aplenkti; 136.2 aplenkiamojo transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 136.3 dalis eismo juostos, reikalinga aplenkimui, yra laisva ir manevras netrukdys priešpriešinio eismo transporto priemonių ar pėsčiųjų judėjimui važiuojamojoje dalyje; 136.4 per visą aplenkimo laikotarpį bus išlaikytas saugus atstumas iki aplenkiamos transporto priemonės; 136.5 po aplenkimo vairuotojas galės saugiai sugrįžti į tą pačią eismo juostą nesudarydamas kliūčių aplenkto transporto priemonės judėjimui.

RTR 38. Asmenys, judantys neįgaliojo vežimėliu, vedantys motociklą, mopedą, dviratį, motorinę dviratę transporto priemonę, elektrinį mikromobilumo įrenginį arba traukiantys (stumiantys) roges ar rankinį vežimėlį šaligatvio ar važiuojamosios kelio dalies pakraščiu, turi važiuoti vienoje eile ir tik eismo kryptimi. RTR 64. Dviratininkams draudžiama: 64.1. važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus atvejus, leistinus taisyklėse. RTR 57. Dviračiais leidžiama važiuoti tik dviračių taku, pėsčiųjų‑dviratininkų taku arba dviračių juosta; jei nė vienas iš jų nėra, dviračiais galima važiuoti tinkamu kietuoju kelkraščiu (asfalto arba betono danga). Kai dešinėje pusėje nėra dviračių tako, pėsčiųjų‑dviratininkų tako, dviračių juostos ar tinkamo kelkraščio, arba jie netinka važiuoti (pvz., yra duobėti), dviratininkai gali važiuoti šaligatviu arba vienoje eilėje dešiniuoju važiuojamosios kelio dalies juostos kraštu, laikydamiesi dešiniojo krašto, išskyrus atvejus, nurodytus 106 punkte, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį arba važiuoti tiesiai, kai leidžiama tik sukti į dešinę iš pirmos juostos. Važiuodami kelkraščiu, šaligatviu ar dviračių taku dviratininkai privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti jiems ir nekelti pavojaus; lenkdami pėsčiuosius jie turi judėti greičiu, artimu vaikščiojimo greičiui (3–7 km/val.), palikdami šoninio saugaus tarpo.

RTR 195. Vairuotojams draudžiama: 195.1. vežti daugiau keleivių, nei leidžia transporto priemonės techninės specifikacijos; JB

AM kategorija yra pakankama šiems transporto priemoniams vairuoti, tačiau tai nėra vienintelė teisė ją vairuoti turėti. Taip pat galima vairuoti turint kitą vairavimo kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti tokias priemones. KELIŲ EISMO SAUGUMO ĮSTATYMAS — 2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos: 30. Lengvas keturratis reiškia keturračių varomą motorinę transporto priemonę, kurios tuščias svoris (išskyrus baterijas, jei tai elektrinė transporto priemonė) neviršija 350 kg, didžiausias projektinis greitis neviršija 45 km/h, variklio darbinis tūris neviršija 50 cm3 (su uždegimu), didžiausia naudingoji galia neviršija 4 kW (su kitu vidaus degimo varikliu) ir didžiausia vardinė galia neviršija 4 kW (su elektriniu varikliu). 33. Mopedas reiškia dvinį motorinį transporto priemonę su didžiausiu projektiniu greičiu viršijančiu 25 km/h ir neviršijančiu 45 km/h, variklio darbinis tūris neviršijantis 50 cm3 (su vidaus degimo varikliu) ir didžiausia naudingoji galia neviršijanti 4 kW (su elektriniu varikliu); arba triratę motorinę transporto priemonę su didžiausiu projektiniu greičiu viršijančiu 25 km/h ir neviršijančiu 45 km/h, variklio darbinis tūris neviršijantis 50 cm3 (su uždegimu), didžiausia naudingoji galia neviršijanti 4 kW (su kitu vidaus degimo varikliu) ir didžiausia naudingoji galia neviršijanti 4 kW (su elektriniu varikliu). KELIŲ EISMO SAUGUMO ĮSTATYMAS — 23 straipsnis. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairavimo amžius: 1. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir jų junginiai su priekabomis: 1) AM kategorija: mopedai ir lengvieji keturračiai;

Kardaninis velenas yra mechaninis komponentas, turintis universalų sąnarį viename arba abiejuose galuose. Jis perduoda sukimo momentą ir sukimosi judesį. Naudojamas dėl šių priežasčių: - velenų nesuderinamumo kompensavimas; - velenų padėties pasikeitimų galimybė (pvz., važiuojant nelygiu keliu); - sukimo momento perdavimas.

JB

Juostose nėra ženklų, nurodančių važiavimo kryptį; todėl raudono automobilio vairuotojas gali važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę. Keičiant eismo juostą žalio automobilio vairuotojas privalo duoti kelią. RTR 104. Keičiantis eismo juostai, vairuotojas turi duoti kelią transporto priemonėms, judančioms ta pačia kryptimi gretimoje juostoje. Jei vienodos krypties transporto priemonės persirikiuoja vienu metu, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonei iš dešinės, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 112 punkte. RTR 112. Jei yra įvažiavimui skirtas pagreitinimo juosta, vairuotojas turi naudotis ta juosta ir įsilieti į pagrindinį eismo srautą (persirikiuoti į gretimą juostą), duodamas kelią joje važiuojančioms arba į ją persirikiuojančioms transporto priemonėms, einančioms į išvažiavimo juostą. RTR 106. Prieš sukant į dešinę, į kairę arba apsisukant (išskyrus įvažiavimą į sankryžą su žiediniu eismu), vairuotojas turi iš anksto persirikiuoti į tos krypties važiuojamosios dalies kraštą. Kelio ženklai ir/ar horizontali kelio ženklinimas gali nustatyti kitokius reikalavimus.

Jei eismo įvykis padaro tik turtinę žalą ir turto savininkas nėra įvykio vietoje arba su juo neįmanoma susisiekti, įvykio dalyvis privalo nedelsiant informuoti savininką arba, jei tai neįmanoma, pranešti apie įvykį policijai. XXIX. Eismo dalyvių pareigos eismo įvykio atveju (219–222 punktai) 219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas dalyvavęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsiant sustoti taip, kad nesukeltų papildomos grėsmės kitiems eismo dalyviams, ir pažymėti įvykio vietą, kaip reikalaujama 91.2 papunktyje ir 92 punkte; 219.2. imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti saugumą įvykio vietoje, o jei į vietą iškviesta policija, vengti (nesukeliant pavojaus eismui) bet kokių eismo įvykio aplinkybių keitimų ir išsaugoti įvykio pėdsakus bei įrodymus; 219.3. pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą (sertifikatą) draudėjo tapatybės nustatymui, jei to paprašo kiti įvykio dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu asmuo buvo sužeistas arba žuvo, pranešti apie įvykį policijai ir likti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti ir laukti policijos atvykimo, išskyrus atvejus, kai policija leidžia palikti vietą arba kai nukentėjusiesiems ar asmeniui, pranešusiam apie įvykį, reikia skubios pirmosios pagalbos; 219.5. imtis visų būtinų priemonių suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba, jei neįmanoma iškviesti greitosios arba nuvežti nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą kitais būdais, nugabenti juos į artimiausią gydymo įstaigą privačiu transportu, nebent jų transportavimas kelia pavojų gyvybei ar sveikatai. 222. Jei eismo įvykis padaro tik turtinę žalą ir nukentėjusiojo nėra įvykio vietoje, įvykio dalyvis privalo nedelsiant informuoti nukentėjusįjį arba, jeigu tai neįmanoma, pranešti apie įvykį policijai.

Artėjantys prie vingio vairuotojai turėtų atsižvelgti, kad posūkis gali būti staigesnis nei atrodo; todėl jie turi pasirinkti saugų greitį ir užimti tinkamą poziciją kelyje, kad nepatektų į priešingos eismo juostą. Saugaus greičio pasirinkimas priklauso nuo visų aplinkybių: oro sąlygų, kelio ir transporto priemonės techninės būklės, transporto priemonės krovinio, vairuotojo patirties ir savijautos. RTR 127. Vairuotojai neturi viršyti leistino greičio ribos. Renkantis važiavimo greitį, vairuotojai turėtų atsižvelgti į eismo sąlygas — ypač reljefą — kelio ir transporto priemonės būklę (įskaitant krovinį), oro sąlygas ir eismo intensyvumą, kad galėtų saugiai sustabdyti transporto priemonę prieš numatomas kliūtis. Vairuotojai privalo sulėtinti greitį arba sustoti, jei to reikalauja aplinkybės, ypač esant prastam matomumui.

Teisingas veiksmas yra paspausti stabdžius ir atleisti dujų pedalą, nes turite būti pasirengę sustoti, jei to prireiks. Kelių ženklas 203 — „Suteikti kelią“ — reiškia, kad vairuotojas privalo praleisti transporto priemones, važiuojančias kertama eismo juosta. Jei po ženklu pritvirtinta papildoma lentelė Nr. 843 „Pirmenybės kelio kryptis“, privaloma praleisti transporto priemones, važiuojančias pirmenybės keliu.

Aktyvaus ir pasyvaus saugumo skirtumas: - Aktyvus saugumas: sistemos ir funkcijos, padedančios išvengti avarijų, gerinant transporto priemonės valdymą, manevringumą ir stabilumą prieš įvykstant susidūrimui. Šios priemonės veikia prieš smūgį ir dažniausiai apima technologijas, tokias kaip antiblokavimo stabdžių sistema (ABS), elektroninė stabdymo jėgos paskirstymo sistema (EBD), traukos kontrolė, tinkamas padangų slėgis ir protektoriaus gylis ir kt. Aktyvus saugumas taip pat priklauso nuo vairuotojo būklės ir elgesio — pavyzdžiui, nepakankama ventiliacija ar šildymas gali sukelti mieguistumą ar pykinimą ir sumažinti dėmesį kelyje. - Pasyvus saugumas: sistemos ir įranga, skirtos sumažinti sužalojimų ir nuostolių mastą susidūrimo metu arba po jo. Šios priemonės suveikia avarijos metu, kad apsaugotų keleivius ir kitus eismo dalyvius; tai apima saugos diržus, oro pagalves, motociklininkų šalmus, priminimus apie saugos diržą, galvos atramas, deformacines zonas ir kitas konstrukcines ar fiksavimo sistemas, kurios sugeria smūgį ir mažina sužalojimų riziką.

RTR 217. Draudžiamos šios transporto priemonių tempimo ir gabenimo praktikos: 217.6. tempti daugiau nei vieną motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną.

Jei žalia šviesa dega ilgą laiką, ji netrukus gali pasikeisti į geltoną. Galite tęsti važiavimą, tačiau būkite budrūs ir pasiruošę saugiai sustoti. 73. Šviesoforo signalai reiškia: 73.1. pastovi apskrita žalia šviesa leidžia judėti visomis kryptimis (tiesiai, dešinėn, kairėn arba apsisukti); 73.3. mirksinti žalia šviesa leidžia judėti, bet įspėja, kad jos laikas baigiasi ir signalai netrukus pasikeis.

Šiuo atveju vairuotojas turi turėti bent B kategorijos vairuotojo pažymėjimą; C kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėti nebūtina. KELIŲ EISMO SAUGUMO ĮSTATYMAS — 23 straipsnis. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairavimo amžius. 1. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir jų junginiai su priekabomis: 6) B kategorija: transporto priemonės, kurių leistina didžiausia masė neviršija 3 500 kg ir kurios yra suprojektuotos ir pagamintos vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šios transporto priemonės gali būti jungimos su priekaba, kurios leistina didžiausia masė neviršija 750 kg; taip pat jos gali būti jungimos su priekaba, kurios leistina didžiausia masė viršija 750 kg, jeigu bendras junginio leistinas didžiausias svoris neviršija 4 250 kg; transporto priemonių junginys, kurio leistina didžiausia masė viršija 3 500 kg (įskaitant priekabą, kurios leistina didžiausia masė viršija 750 kg), gali būti vairuojamas tik išlaikius praktinių įgūdžių ir elgesio egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

RTR 124. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų ir gyvulių tempiamų vežimų vairuotojai neturi važiuoti ar manevruoti ant vejų, šaligatvių, pėsčiųjų takų, dviračių takų ar dviračių juostų. Išimtis taikoma, kai kelio ženklai leidžia (iš dalies) statyti transporto priemonę šaligatvio krašte ir dviračių takas arba juosta pažymėti 1.14 horizontalios žymėjimo linijos. Draudžiama važiuoti skiriamosiose juostose, pylimų šlaituose, iškasose ar grioviuose. Vairuotojai taip pat neturi įvažiuoti į kelią ar išvažiuoti iš jo vietose, tam neskirtose.

Vairuotojas turi būti pasirengęs netikėtam vaikų elgesiui pėsčiųjų perėjose. Jei vaikai elgiasi nuspėjamai ir atsakingai, tai padidina eismo saugumą.

Tai laikoma eismo įvykiu. Visų pirma pasistenkite rasti automobilio savininką ir kartu su juo užpildyti Kelių eismo įvykio deklaracijos formą (Road Accident Report Form). Jei negalite rasti savininko, kvieskite policiją — ji gali padėti nustatyti savininką arba atvykti į vietą užregistruoti įvykį. Taip pat kuo skubiau praneškite savo draudimo bendrovei apie įvykį. RTR 220. Jei eismo įvykio metu nebuvo sužeistųjų ar žuvusiųjų ir dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei nebekviečia policijos, dalyviai turi braižyti įvykio schemą Kelių eismo įvykio deklaracijos formoje, raštu aprašyti aplinkybes ir pasirašyti visi dalyviai. Jei nė vienas dalyvis neturi deklaracijos formos, aplinkybes ir schemą galima užfiksuoti ant balto lapo, kuriame būtų nurodyti visi dalyviai, jų transporto priemonės ir liudytojai, bei patvirtinti visų dalyvių parašais. Jei aplinkybės ginčijamos, į įvykio vietą privalo būti iškviesta policija. RTR 221. Eismo įvykio dalyviai privalo susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų apsvaiginančių medžiagų vartojimo nedelsiant po įvykio, kol nebus atliktas arba kol nebus atsisakyta atlikti patikrinimo dėl apsvaigimo alkoholiu ar dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų medžiagų poveikio. RTR 222. Jei eismo įvykis sukėlė tik turtinę žalą ir nukentėjusiojo nėra įvykio vietoje, dalyvis privalo nedelsiant informuoti nukentėjusįjį, o jei tai neįmanoma — pranešti policijai.

Daugiau informacijos apie mokymąsi su šeimos nariu: http://www.teises.lt/kaip-gauti-teises/mokymasis-vairuoti-su-seimos-nariu

RTR 107. Jei dėl didelių matmenų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (ar apsisukti) iš kraštinės padėties, ji gali atlikti posūkį ne iš tos kelio dalies krašto, kuris skirtas eismui ta kryptimi, jei toks manevras netrukdo kitiems transporto priemonėms ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Už jo važiuojančio automobilio vairuotojas turi pereiti į artimųjų šviesų režimą, kad neapakintų priekyje važiuojančio vairuotojo. Priekyje važiuojantis automobilis privalo pereiti į artimąsias šviesas tik tuo atveju, jei jį pasivijęs automobilis pradeda lenkti, kad neapakintų lenkiančio vairuotojo. RTR 95. Tamsiuoju paros metu arba esant prastam matomumui tolimosios šviesos turi būti perjungtos į artimąsias: 95.1 apšviestose kelių atkarpose; 95.2 kai atstumas iki priešpriešiais atvažiuojančio transporto priemonės yra ne mažesnis kaip 150 m; 95.3 kitais atvejais, kai tolimosios šviesos gali apakinti kitus vairuotojus (net važiuojančius tuo pačiu kryptimi). JB

Vairuotojų elgesio taisyklėse nurodoma: jeigu kito transporto priemonės lenkimas sukelia pavojų arba nepatogumų priešpriešinio eismo juostoje važiuojantiems transporto priemonėms, lenkiamojo transporto priemonės vairuotojas privalo stengtis išvengti pavojingos situacijos: (1) sumažinti greitį; (2) paslinkti automobilį į šalį; (3) jei reikia — sustoti. 128 punktas: jei yra kliūtis arba eismo saugumas yra pavojus, vairuotojas turi sulėtinti greitį arba, esant reikalui, visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį (jeigu ją galima pastebėti), neužkeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. 135 punktas: vairuotojai neturi: 135.4. staigiai lėtinti be saugumo priežasčių.

RTR 92. Jei avarinio šviesų signalizacijos sistema nėra įrengta arba yra sugedusi ir priverstinai atliekama avarinė sustabdymas vietoje, kur draudžiama sustoti arba stovėti, įvykus eismo įvykiui arba jei sustojęs transporto priemonė būtų matoma kitiems eismo dalyviams mažesniu nei 100 metrų atstumu, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos), traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsiant pastatyti avarinio sustojimo ženklą važiuojamosios dalies pusėje, priešingoje važiavimo krypčiai: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m, už gyvenviečių ribų – ne arčiau kaip 50 m nuo sustojusios transporto priemonės. Jei bent viena galinė pozicinė lemputė yra sugedusi ir avarinis signalas neveikia tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, prieš tęsiant važiavimą ant transporto priemonės privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

Siaura vientisa (nepertraukta) linija draudžia lenkti. Yra išimtis, kai kelyje yra tiek siaura vientisa linija, tiek kelio ženklas „Lenkimas draudžiamas" (RTR priedas 1.325): tas ženklas nurodo, kad lenkimas draudžiamas, išskyrus vienetus arba vienetines transporto priemonių kombinacijas, važiuojančias lėčiau nei 30 km/h, t. y. labai lėtai judančius transporto priemonių (pvz., traktorius) galima aplenkti. Šiuo atveju tokio ženklo nėra — yra tik vientisa linija, todėl lenkti, net labai lėtai judantį traktorių, draudžiama. RTR priedas 1.805 „Galiojimo zona priešais" nurodo zonos, kuriai taikomas ženklas, ilgį už ženklo ribų. Horizontalus žymėjimas 1.1: Siaura vientisa linija atskiria priešingomis kryptimis važiuojantį eismą ir draudžia vairuotojams naudoti priešpriešinę juostą pažymėtame ruože; ji taip pat žymi eismo juostų ribas, važiuojamosios dalies dalis, į kurias įvažiuoti draudžiama, stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Transporto priemonėms draudžiama kirsti šią liniją, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies arba stovėjimo vietos kraštą.

Važiuojant keliu (ypač ten, kur yra grioveliai) stipraus lietaus metu ant asfalto gali susidaryti vandens sluoksnis, kuris nespėja nusitekėti link pakraščių. Jei tokiomis sąlygomis padidinate greitį, padangų protektorius gali nesugebėti pašalinti susikaupusio vandens. Dėl vandens pleišto transporto priemonė pradeda hidroplaniruoti — ratai praranda kontaktą su kelio danga arba trauka sumažėja, todėl valdyti automobilį tampa sudėtinga. Jei transporto priemonė pradeda hidroplaniruoti, vairuotojas turėtų sumažinti greitį, kad atgautų trauką ir stabilumą.

Bet koks krovinys, kuris šonais išsikiša, net ir minimaliai, privalo būti pažymėtas. Tamsiu paros metu toks krovinys turi būti pažymėtas šviesomis. Kroviniai, išsikišantys už transporto priemonės šonų, turi būti pažymėti visada; kroviniai, išsikišantys už priekinės arba galinės dalies, ne visuomet privalo būti pažymėti. Pagal RTR 210 ir 4 priedą: kroviniai, kurie išsikiša daugiau nei 1 m už transporto priemonės priekį arba galą arba išsikiša šonais už transporto priemonės išorinio krašto, turi būti pažymėti, kaip nurodyta 4 priedo 12 punkte. Kraštinės, išsikišančios daugiau nei 1 m už transporto priemonės matmenis arba net minimaliai išsikišančios šonais, taip pat transporto priemonių, kurių plotis didesnis nei 2,6 m, kraštinės turi būti pažymėtos įspėjamaisiais ženklais — kvadratinėmis plokštelėmis, kurių kraštinės ilgis yra 400 mm, su 50 mm pločio besikeičiančiomis atspindinčiomis baltomis ir raudonomis įstrižaininėmis juostomis. Šie ženklai turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo kelio dangos paviršiaus. Tamsiu paros metu arba esant prastam matomumui tokiose transporto priemonėse turi degti šviesos nurodytose vietose: baltos priekyje, oranžinės šonuose ir raudonos gale.

Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2017 m. vairuotojai sudarė 68,83 % visų eismo įvykių kaltininkų.

Priekinis automobilis negali sukti į kairę, todėl jis negali apsisukti (RTR 77.1). Kai ranka ištiesiama šonu arba žemyn: 77.1.1 automobiliai kairėje ir dešinėje gali važiuoti tiesiai arba sukti dešinėn; pėstieji gali kirsti važiuojamąją dalį; 77.1.2 automobiliai ir pėstieji priešais ir už signalizuojančio automobilio neturi judėti. JB

IV 15. Draudžiama vairuoti transporto priemones, kurios nėra geros būklės arba neatitinka taikomų techninių reikalavimų. Prieš pradėdamas važiavimą, motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga ir kad ji turi perspėjimo trikampį, gesintuvą, pirmosios pagalbos rinkinį bei kitus tam tikram transporto priemonių tipui privalomus daiktus. Vairuotojas taip pat privalo stebėti transporto priemonės techninę būklę kelionės metu. Jei važiuojant transporto priemonė sugestų ir dėl to nebeatitiktų techninių reikalavimų, ir jos neįmanoma suremontuoti vietoje, vairuotojas, imdamasis visų būtinybės reikalaujamų atsargumo priemonių, gali nuvykti iki artimiausios stovėjimo vietos arba remonto dirbtuvių, išskyrus atvejus, nurodytus šių taisyklių 234 punkte.

RTR 94. Važiuojant keliais naktį arba esant prastam matomumui, motorinės transporto priemonės, traktoriai ir savaeigės mašinos privalo važiuoti su įjungtais artimaisiais (mažos šviesos) arba tolimaisiais (aukštos šviesos) žibintais.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad motorinis dviratis turi turėti bent du ratus ir papildomą vidaus degimo variklį arba elektrinį variklį; neužtenka, kad jis turėtų tik vidaus degimo variklį. SEAK 2 str. 40. „Motorinis dviratis“ — transporto priemonė, turinti bent du ratus, kurią varo ją vairuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus arba vairą, ir kuri yra aprūpinta papildomu vidaus degimo varikliu arba elektriniu varikliu, kurio maksimali grynoji galia neviršija 1 kW ir maksimali projektinė greitis neviršija 25 km/val. Pagalbinis variklis nustoja suteikti trauką, kai transporto priemonė pasiekia 25 km/val greitį. Neįgaliųjų vežimėliai nelaikomi motoriniais dviračiais.