Aktyvaus ir pasyvaus saugumo skirtumas: - Aktyvus saugumas: sistemos ir funkcijos, padedančios išvengti avarijų, gerinant transporto priemonės valdymą, manevringumą ir stabilumą prieš įvykstant susidūrimui. Šios priemonės veikia prieš smūgį ir dažniausiai apima technologijas, tokias kaip antiblokavimo stabdžių sistema (ABS), elektroninė stabdymo jėgos paskirstymo sistema (EBD), traukos kontrolė, tinkamas padangų slėgis ir protektoriaus gylis ir kt. Aktyvus saugumas taip pat priklauso nuo vairuotojo būklės ir elgesio — pavyzdžiui, nepakankama ventiliacija ar šildymas gali sukelti mieguistumą ar pykinimą ir sumažinti dėmesį kelyje. - Pasyvus saugumas: sistemos ir įranga, skirtos sumažinti sužalojimų ir nuostolių mastą susidūrimo metu arba po jo. Šios priemonės suveikia avarijos metu, kad apsaugotų keleivius ir kitus eismo dalyvius; tai apima saugos diržus, oro pagalves, motociklininkų šalmus, priminimus apie saugos diržą, galvos atramas, deformacines zonas ir kitas konstrukcines ar fiksavimo sistemas, kurios sugeria smūgį ir mažina sužalojimų riziką.

Remiantis kelių eismo taisyklėmis, nėra tokių vietų, kuriose būtų draudžiama stabdyti. Stabdymas būtinas eismo saugumui užtikrinti; todėl vairuotojai stabdo, kai to reikia.

RTR 82. Vairuotojas privalo signalizuoti apie ketinamus manevrus naudodamas kairį ar dešinį posūkio žibintą arba rankinius signalus, jei posūkio žibintai neįrengti arba neveikia. 82.1. Signalai turi būti duodami prieš pradedant važiuoti ir prieš sustojant. RTR 86. Perspėjimo signalai kitiems eismo dalyviams turi būti pateikti pakankamai iš anksto prieš manevrą (įskaitant manevrui reikalingą stabdymą) ir nutraukti nedelsiant po manevro (rankiniai signalai gali būti nutraukti dar prieš manevro pabaigą). Signalai turi būti duodami taip, kad nevestų kitų eismo dalyvių į klaidą. Posūkio signalų nenaudojama įvažiuojant į žiedinę sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu. JB

Vairuotojai paprastai privalo turėti tik vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kiti dokumentai reikalingi tik tuo atveju, jei vairuotojas nėra transporto priemonės savininkas (RTR 16). Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai taip nurodo tikrinantis pareigūnas. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą arba dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir/arba savaeigės mašinas; transporto priemonės registracijos dokumentus; privalomosios techninės apžiūros pažymą; naujausio techninio patikrinimo ataskaitą transporto priemonių kategorijoms M2, M3, N2, N3, O3, O4 ir ratinių traktorių kategorijoms T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5; privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso dokumentą; bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiose taisyklėse nurodytus dokumentus (išskyrus atvejus, kai Kelių eismo saugumo įstatymas atleidžia vairuotoją nuo pareigos turėti atitinkamus dokumentus). Vairuotojas taip pat turi leisti tikrinančiam pareigūnui patikrinti patvirtintų prietaisų, registruojančių vairavimo laiką ir poilsio periodus, parodymus. Dokumentai turi būti pateikti neišlipant iš transporto priemonės; vairuotojas gali išlipti tik gavęs pareigūno leidimą. 6. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, neprivalo turėti ir pateikti pažymėjimo, jei jis pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą. 7. Vairuotojas, nurodytas 6 punkte, kuris vairuoja Lietuvoje registruotą transporto priemonę, neprivalo turėti ir pateikti privalomosios techninės apžiūros pažymos arba privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą tikrinančio pareigūno reikalavimu. 8. Vairuotojas, nurodytas 6 punkte, kuris vairuoja Lietuvoje registruotą ir jo nuosavybėje esantį transporto priemonę, neprivalo turėti ir pateikti 7 punkte nurodytų dokumentų arba transporto priemonės registracijos dokumento tikrinančio pareigūno reikalavimu. (RTR 219). Kelių eismo įvykio atveju kiekvienas į įvykį įsivėlęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.3. pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą arba kitus jo turimus dokumentus, jei to reikalauja kiti įvykio dalyviai. JB

Katalizatorius neutralizuoja (sudegina) kenksmingas išmetamąsias dujas. Jis per oksidacijos ir redukcijos procesus paverčia tris toksiškas medžiagas — anglies monoksidą (CO), azoto oksidus (NOx) ir nesudegusius angliavandenilius (UHC) — netoksiškomis medžiagomis. Jo paskirtis nėra slopinti variklio triukšmą; tam skirtas duslintuvas. Katalizatoriaus pašalinimas gali pakeisti automobilio išmetimo garsą ir padaryti jį aštresnį arba garsesnį, tačiau tai yra šalutinis poveikis, o ne pagrindinė įrenginio funkcija.

Kelio ženklas 304 — „Draudžiama įvažiuoti krovininiams automobiliams“. Įvažiavimas draudžiamas krovininiams automobiliams ir transporto priemonių junginiams, kurių leidžiamoji didžiausia masė viršija 3,5 tonos arba viršija ženkle nurodytą masę. Taip pat draudžiama įvažiuoti traktoriams ir savaeigėms transporto priemonėms, išskyrus tarnybines transporto priemones.

Alkoholio kiekis žmogaus organizme matuojamas naudojant alkotesterį.

RTR p. 197. Saugo diržai turi būti dėvimi per petį ir per klubą arba taip, kaip nurodo transporto priemonės gamintojas. JB

RTR 174. Keliuose, pažymėtuose kaip greitkelis arba kelias automobiliams, draudžiama: 174.2 stovėti ar palikti automobilį, išskyrus tam skirtas stovėjimo vietas; RTR priedas 3 1.2. PLATI NUOLATINĖ LINIJA žymi važiuojamosios dalies kraštą ir ribas vietų, kur įvažiavimas uždraustas, greitkeliuose ir magistralinio tipo keliuose; ji atskiria juostas, rezervuotas viešojo aptarnavimo transportui, ir skiria juostą nuo autobusų stotelės. Transporto priemonėms draudžiama kirsti šią liniją, nebent ji žymi važiuojamosios dalies kraštą. JB

RTR 30. Priartėjus prie nepažymėtos pėsčiųjų perėjos vairuotojas turi sulėtinti greitį arba sustoti prieš perėją, kad praleistų pėsčiuosius, kurie įžengė į bet kurią eismo juostą, juda bet kuria juosta arba stovi tiesiai prieš juostą (važiuojamosios dalies krašte) ir laukia galimybės įžengti į tą juostą judėjimo kryptimi arba į bet kurią juostą kelyje, kuriame yra po viena juosta kiekviena kryptimi. Vairuotojai turi būti ypač atsargūs tamsiu paros metu, esant prastam matomumui arba kai pėsčiųjų perėja nėra aiškiai matoma iš jų padėties, ir turi įsitikinti, kad nėra pėsčiųjų, kuriems perėjoje reikia leisti eiti pirmiems.

RTR 92. Jei avarinio šviesų signalizacijos sistema nėra įrengta arba yra sugedusi ir priverstinai atliekama avarinė sustabdymas vietoje, kur draudžiama sustoti arba stovėti, įvykus eismo įvykiui arba jei sustojęs transporto priemonė būtų matoma kitiems eismo dalyviams mažesniu nei 100 metrų atstumu, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedus ir motociklus be priekabos), traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsiant pastatyti avarinio sustojimo ženklą važiuojamosios dalies pusėje, priešingoje važiavimo krypčiai: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m, už gyvenviečių ribų – ne arčiau kaip 50 m nuo sustojusios transporto priemonės. Jei bent viena galinė pozicinė lemputė yra sugedusi ir avarinis signalas neveikia tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, prieš tęsiant važiavimą ant transporto priemonės privalo būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.

Neteisingas padangų slėgis paprastai priverčia automobilį trauktis į šoną važiuojant įprastai, o ne tik stabdant. Jei automobilis krypsta tik stabdant, tikėtina, kad stabdymas nevienodas — pavyzdžiui, užstrigusi apkaba, prilipusios kaladėlės arba prasta reguliacija, dėl ko viena pusė stabdo stipriau. Žemas stabdžių skysčio kiekis sumažina stabdymo efektyvumą arba sukelia pedalų problemas, bet paprastai nesukelia krypimo tik stabdant.

Sustojimo atstumas — tai atstumas, kurį transporto priemonė nuvažiuoja nuo momento, kai vairuotojas pastebi kliūtį, iki visiško sustojimo.

Pagal Kelių eismo taisyklių 210 punktą krovinys turi būti pažymėtas, jeigu jis išsikiša daugiau nei 1 metrą už transporto priemonės priekinės arba galinės dalies. Krovinys, išsikišantis iki 1 metro (įskaitytinai), gali likti nepažymėtas; jeigu jis išsikiša daugiau nei 1 metras, krovinys turi būti pažymėtas. KET 210: Bet kuri motorinė transporto priemonė, vežanti krovinį, kuris išsikiša už transporto priemonės priekio ar galo daugiau nei 1 m arba už transporto priemonės šono, turi turėti krovinio galus pažymėtus, kaip nurodyta šių taisyklių 4 priede.

RTR 81. Įspėjamieji signalai: posūkio ir stabdžių žibintų naudojimas (signalus galima rodyti ranka), garso signalo naudojimas, priekinio apšvietimo įjungimas ir išjungimas, avarinių arba mirksinčių oranžinių įspėjamųjų žiburių įjungimas, taip pat įspėjamojo trikampio padėjimas ant kelio arba jo pritvirtinimas prie transporto priemonės.

Kuo didesnis automobilio greitis posūkyje, tuo stipresnis inercijos poveikis ir didesnė tikimybė, kad automobilis slystels į šoną. Sumažinus greitį inercija ir slydimo rizika mažėja. Didesnis posūkio spindulys (švelnesnis posūkis) taip pat mažina šonines inercijos jėgas.

Kai ratas važiuoja per stovintį vandenį, automobilis gali pradėti hidroplaniruoti (slinkti ant vandens sluoksnio), prarasti sukibimą ir slysti. Tvirtai laikykite vairo ratą ir palaipsniui mažinkite greitį, kad atgautumėte sukibimą ir išlaikytumėte kontrolę.

RTR 201. Negalima tvirtinti atbulomis orientuotos vaiko kėdutės, tinkamos vaiko dydžiui, priekinėje keleivio sėdynėje, jeigu ta sėdynė yra apsaugota oro pagalve. Ši nuostata netaikoma, jei priekinė keleivio oro pagalvė yra išjungta. Rekomenduojama vaiką kiek įmanoma ilgiau vežti atbulomis orientuotoje kėdutėje, pritaikytoje jo ūgiui ir svoriui, laikantis kėdutės gamintojo nurodymų.

128. Jei yra kliūtis arba eismo saugumas yra pavojus, vairuotojas privalo sumažinti greitį, o prireikus – sustoti arba apvažiuoti kliūtį (jei ją galima pastebėti) taip, kad nebūtų pavojinga kitiems eismo dalyviams. 135. Vairuotojams draudžiama: 135.4. staigiai mažinti greitį be saugumo priežasčių.

Raudonas ir mėlynas važiuoja pagrindiniu keliu; todėl jie pravažiuos pirmieji. Tarp jų taikoma taisyklė „duoti kelią dešinėje“: raudonas pravažiuoja pirmas, nes jam nėra transporto priemonės iš dešinės, po to pravažiuoja mėlynas. Šalutinio kelio transporto priemonės važiuos vėliau: pirmas — žalias (jam taip pat niekas nekliudo iš dešinės), ir galiausiai — geltonas. RTR 154. Reguliuojamoje sankryžoje vairuotojai, esantys šalutiniame kelyje, privalo duoti kelią važiuojantiems pagrindiniu keliu. RTR 156. Jei sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važuojantys vairuotojai tarpusavyje turi vadovautis taisyklėmis, galiojančiomis sankryžose, kur keliai yra lygiateisiai; šalutinio kelio vairuotojai taip pat turi taikyti šias taisykles tarpusavyje. RTR priedas 2.204. 'STOP' — vairuotojas negali važiuoti nesustojęs prieš „Stop“ liniją arba, jeigu jos nėra, prieš kelio ženklą. Vairuotojas turi duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms keliu, kurį ketina kirsti. Jei po ženklu yra papildoma lenta Nr. 843 „Pirmenybės kelio kryptis“, vairuotojas turi duoti kelią pagrindinio kelio transporto priemonėms.

Leidžiama važiuoti per geležinkelio pervažą, jei šviesoforai išjungti ir užtvara pakelta arba jos nėra, tačiau tik tuo atveju, jei laikomasi kelių eismo taisyklių ir įsitikinta, kad neprivažiuoja traukinys. 168. Prieš įvažiuodamas ir važiuodamas per geležinkelio pervažą eismo dalyvis privalo laikytis kelio ženklų, kelio ženklinimo, užtvaros padėties, šviesoforų, garso signalų ir pervažos budėtojų/valdytojų signalų. Prieš įvažiuodamas į pervažą eismo dalyvis visada privalo įsitikinti, kad jokia geležinkelio transporto priemonė neprivažiuoja. Rekomenduojama, kad vaikai iki 12 metų, kertantys pervažą, būtų lydimi suaugusio asmens. 173. Vairuotojai neturi: 173.3. įvažiuoti į pervažą po to, kai užtvara buvo nuleista arba pradėjo leistis, tyčia pakelti užtvarą ar apvažiuoti užtvaras;

Motociklas, būdamas vienintelis transporto priemonė be priartėjančių iš dešinės, pirmas įvažiuos į sankryžą, tačiau sustos jos viduryje, kad leistų pravažiuoti lengvajam automobiliui (žr. Kelių eismo taisyklių 157 punktą). Po to krovininis automobilis pravažiuos per sankryžą, nes jam daugiau nebus priartėjančių transporto priemonių iš dešinės. Antras pravažiuos lengvasis automobilis, o paskutinė — motociklas. Vairuotojas privalo laikytis Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimo važiuodamas tiesiai, sukdamas į kairę arba apsisukdamas. RTR 155. Nenustatytose sankryžose vairuotojai turi duoti kelią iš dešinės pusės priartėjantiems transporto priemonėms, jei jų trajektorijos kerta. RTR 157. Sukdamas į kairę arba apsisukdamas, vairuotojas turi duoti kelią priešpriešinio eismo transporto priemonėms to paties kelio reikšmingumo, važiuojančioms tiesiai arba sukantiems į dešinę, o sankryžoje, kur leidžiama lenkti — ir lenkiantiems.

Techniniai reikalavimai keliuose eksploatuojamoms transporto priemonėms, IV skyrius, 22 punktas: Jei sumontuoti rūko žibintai, juos galima įjungti ir išjungti tik tinkamu jungikliu, kai įjungiami poziciniai žibintai. Be to, rūko žibintus turi būti galima išjungti nepriklausomai nuo kitų šviesų.

3. Kelių eismo taisyklių vartojamos sąvokos: 3.2. „Duoti kelią“ reiškia, kad vairuotojai turi sustoti arba neturėtų pradėti važiuoti ar manevruoti, jei tuo priverstų kitus transporto priemonių vairuotojus keisti važiavimo kryptį arba greitį.

Blogiausias matomumas naktį pasireiškia prieš pat pravažiuojant priešpriešinę transporto priemonę, nes jos žibintai gali akinti vairuotoją. Kai likus apie 100 m iki susidūrimo su priešpriešine transporto priemone, vairuotojas turėtų sulėtinti, važiuoti kiek saugu arčiau dešiniojo kelio krašto ir žiūrėti link šaligatvio. Tokie veiksmai sumažina akinimą ir padeda greičiau pastebėti pėsčiuosius, dviratininkus, gyvuliniais tempiamus vežimus vairuojančius žmones bei kitus pavojus. Konkrečiai rekomenduojama: mažinti greitį, kad padidėtų reakcijos laikas; užimti poziciją arčiau dešinio kelio krašto, kad sumažėtų susidūrimo rizika; vengti tiesioginio žiūrėjimo į priešpriešinių žibintų šviesą ir žiūrėti į šaligatvio arba kelio kraštą, kad išsaugotumėte naktinę regą.

AM kategorija yra pakankama šiems transporto priemoniams vairuoti, tačiau tai nėra vienintelė teisė ją vairuoti turėti. Taip pat galima vairuoti turint kitą vairavimo kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti tokias priemones. KELIŲ EISMO SAUGUMO ĮSTATYMAS — 2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos: 30. Lengvas keturratis reiškia keturračių varomą motorinę transporto priemonę, kurios tuščias svoris (išskyrus baterijas, jei tai elektrinė transporto priemonė) neviršija 350 kg, didžiausias projektinis greitis neviršija 45 km/h, variklio darbinis tūris neviršija 50 cm3 (su uždegimu), didžiausia naudingoji galia neviršija 4 kW (su kitu vidaus degimo varikliu) ir didžiausia vardinė galia neviršija 4 kW (su elektriniu varikliu). 33. Mopedas reiškia dvinį motorinį transporto priemonę su didžiausiu projektiniu greičiu viršijančiu 25 km/h ir neviršijančiu 45 km/h, variklio darbinis tūris neviršijantis 50 cm3 (su vidaus degimo varikliu) ir didžiausia naudingoji galia neviršijanti 4 kW (su elektriniu varikliu); arba triratę motorinę transporto priemonę su didžiausiu projektiniu greičiu viršijančiu 25 km/h ir neviršijančiu 45 km/h, variklio darbinis tūris neviršijantis 50 cm3 (su uždegimu), didžiausia naudingoji galia neviršijanti 4 kW (su kitu vidaus degimo varikliu) ir didžiausia naudingoji galia neviršijanti 4 kW (su elektriniu varikliu). KELIŲ EISMO SAUGUMO ĮSTATYMAS — 23 straipsnis. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairavimo amžius: 1. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir jų junginiai su priekabomis: 1) AM kategorija: mopedai ir lengvieji keturračiai;

RTR 175. Gyvenamosiose vietovėse pėstiesiems leidžiama eiti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Transporto priemonės šiose zonose privalo suteikti pirmenybę pėstiesiems.

Jei kelio danga yra slidži arba variklis galingas ir sūkiai staiga padidėja, varantieji ratai gali praslysti. Jei varantieji ratai yra galiniai, galinė ašis gali prarasti sukibimą; jei varantieji ratai yra priekiniai, priekinė ašis gali prarasti sukibimą, dėl ko automobilis gali prarasti stabilumą ir slysti.

RTR 44. Pėstiesiems leidžiama įžengti į važiuojamąją dalį tik įvertinus atstumą iki ir greitį artėjančių transporto priemonių bei įsitikinus, kad tai saugu. Prieš žengdami į važiuojamąją dalį ir judėdami ja, pėstieji turi vengti veiksmų (pvz., mobiliųjų įrenginių naudojimo), kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, ar saugu tęsti.