Vasaros sezono metu leidžiama važiuoti žieminėmis padangomis be vinukų. Tokias žiemines padangas dažnai naudojama vasarą, kai jų protektoriaus gylis yra maždaug 3 mm; žiemos sezono metu žiemines padangas galima naudoti, jei protektoriaus gylis yra ne mažesnis kaip 3 mm. Vasaros sezono metu naudojamų padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 1,6 mm. RTR XXX. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS (p. 223–235) 229. Transporto priemonių su vinukinėmis padangomis naudoti draudžiama nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti vasarines padangas. Jei žieminės sąlygos užsitęs, Susisiekimo ministro potvarkiu gali būti pratęstas vinukinių padangų naudojimo laikotarpis. 230. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius ir priekabas, draudžiama eksploatuoti su vasarinėmis padangomis. Mopedai, motociklai, triračiai ir visi keturračiai su vasarinėmis padangomis negali būti eksploatuojami gruodį–vasarį, taip pat kovo–lapkričio laikotarpiu, jei bet kuri kelio dalis yra padengta sniegu arba ledu. JB

Pagal RTR priedo 4.12 nuostatas: bet koks krovinys, kurio kraštas išsikiša daugiau nei 1 m už transporto priemonės priekinio arba galinio gabarito — arba kuris bent kiek išsikiša šonais — taip pat transporto priemonė, kurios plotis viršija 2,6 m, turi būti pažymėtas išskirtiniais ženklais: kvadratais, kurių kraštinė 400 mm, su įstrižai einančiomis pakaitomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio atspindinčiomis juostomis. Šie ženklai turi būti pritvirtinti ne žemiau kaip 0,4 m ir ne aukščiau kaip 1,6 m nuo žemės paviršiaus. Tamsiu paros metu arba esant prastam matomumui tokios transporto priemonės taip pat turi įjungti šviesas nurodytose vietose: baltas priekyje, oranžines šonuose ir raudonas gale.

Neteisingas padangų slėgis paprastai priverčia automobilį trauktis į šoną važiuojant įprastai, o ne tik stabdant. Jei automobilis krypsta tik stabdant, tikėtina, kad stabdymas nevienodas — pavyzdžiui, užstrigusi apkaba, prilipusios kaladėlės arba prasta reguliacija, dėl ko viena pusė stabdo stipriau. Žemas stabdžių skysčio kiekis sumažina stabdymo efektyvumą arba sukelia pedalų problemas, bet paprastai nesukelia krypimo tik stabdant.

Jei raudona įspėjamoji lemputė su baterijos simboliu dega, kai variklis veikia, tai reiškia, kad generatorius (alternatorius) neveikia ir akumuliatorius nėra kraunamas.

Jei pastebite, kad garso signalas neveikia, leidžiama nuvažiuoti tik iki stovėjimo aikštelės arba remonto dirbtuvių. Tačiau draudžiama nuolat eksploatuoti transporto priemonę, jeigu ji neatitinka techninių reikalavimų (pavyzdžiui, neveikia garso signalas, spidometras ar kitos privalomos sistemos). RTR 223. Keliuose važiuojančios transporto priemonės privalo atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus privalomosios techninės apžiūros metu. RTR 224. Viešajame eisme Lietuvos Respublikoje gali dalyvauti tik geros būklės motorinės transporto priemonės ir priekabos, išskyrus atvejus, numatytus šiomis Taisyklėmis. Laikinas (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas pagal nustatytą tvarką transporto priemonėms ir priekaboms, pažymėtoms laikinaisiais valstybinių numerių ženklais, kurių registruoti savininkai (laikytojai) yra įsigiję privalomąjį automobilio civilinės atsakomybės draudimą ir sumokėję taikytinus mokesčius bei rinkliavas už transporto priemonę ar kelių naudojimą. RTR 15. Draudžiama vairuoti transporto priemones, kurios nėra geros būklės ir neatitinka techninių reikalavimų. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kad joje yra įspėjamasis trikampis, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys ir kiti privalomi daiktai, nurodyti tam tikram transporto priemonių tipui, ir privalo stebėti transporto priemonės techninę būklę kelionės metu. Jei transporto priemonė sugestų važiuojant ir todėl nebeatitiktų techninių reikalavimų bei jos neįmanoma suremontuoti vietoje, vairuotojas, imdamasis visų būtinų atsargumo priemonių, gali nuvykti į artimiausią stovėjimo vietą arba remonto dirbtuves, išskyrus atvejus, nurodytus 234 punkte šių Taisyklių. JB

23. Vairuotojai neturi dalyvauti neteisėtai organizuojamose automobilių lenktynėse.

XXIX. Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui (219–222 punktais) 219. Kilus eismo įvykiui kiekvienas jame dalyvavęs vairuotojas arba bet kuris kitas eismo dalyvis privalo: 219.4. jeigu eismo įvykyje žmogus žuvo arba buvo sužeistas, pranešti apie įvykį policijai ir likti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į vietą ir laukti policijos atvykimo, išskyrus atvejus, kai policija leidžia eismo dalyviui palikti įvykio vietą arba kai sužeistiesiems arba asmeniui, pranešusiam apie įvykį, būtina suteikti pirmąją pagalbą; 220. Jeigu eismo įvykyje nenukentėjo žmonės ir nebuvo žūčių, o įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, įvykio dalyviai privalo užpildyti eismo įvykio schemą eismo įvykio pranešimo formoje, raštu aprašyti įvykio aplinkybes ir gauti visų įvykio dalyvių parašus. Jei nė vienas iš eismo dalyvių neturi eismo įvykio pranešimo formos, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nupiešti ant tuščio lapo, kuriame būtų išvardyti visi dalyviai, jų transporto priemonės ir liudytojai, o visi įvykio duomenys ir aplinkybės būtų patvirtinti įvykio dalyvių parašais. Jei dėl įvykio aplinkybių kyla ginčas, įvykio vietoje būtina kviesti policiją.

Vairuotojai, kurių kraujo alkoholio koncentracija (KAK) viršija 1,5 promilės, nuo 2017-01-01 baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Vairavimas išgėrus gali sukelti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Taikomos atsakomybės rūšis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir pažeidimo sunkumo: - Administracinė atsakomybė: taikoma, kai pažeidimai yra mažesnio sunkumo. - Baudžiamoji atsakomybė: taikoma, kai pažeidimas yra ypač sunkus arba kai vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 2 dalis: Neatsakingas vairavimas, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis pavojų eismo saugumui arba saugumui dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą nuo 450 iki 550 eurų vairuotojams ir nuo 750 iki 1 000 eurų asmenims, neturintiems teisės vairuoti. LR administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 4 dalis: 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus asmens (lengvas girtumas: daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės), asmens, veikiamo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichoaktyvių medžiagų, taip pat asmens, vengusio atlikti lauko blaivumo patikrinimą arba vartojusio alkoholį, narkotikus, psichotropines ar kitas psichoaktyvias medžiagas prieš patikrinimą, vairuotojams užtraukia baudą nuo 850 iki 1 200 eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 dalis: Asmenys, kurie vairuoja kelių transporto priemonę arba moko vairuoti mokinį būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujo alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Katalizatorius neutralizuoja (sudegina) kenksmingas išmetamąsias dujas. Jis per oksidacijos ir redukcijos procesus paverčia tris toksiškas medžiagas — anglies monoksidą (CO), azoto oksidus (NOx) ir nesudegusius angliavandenilius (UHC) — netoksiškomis medžiagomis. Jo paskirtis nėra slopinti variklio triukšmą; tam skirtas duslintuvas. Katalizatoriaus pašalinimas gali pakeisti automobilio išmetimo garsą ir padaryti jį aštresnį arba garsesnį, tačiau tai yra šalutinis poveikis, o ne pagrindinė įrenginio funkcija.

Terminų paaiškinimas: • Stabdyti – paspausti stabdžių pedalą; automobilis greitai lėtėja ir sustoja prieš numatytą kliūtį. • Atleisti dujų pedalą – nuimti koją nuo dujų; automobilis palaipsniui lėtėja savaime, bet visiškai nesustoja ir toliau juda. • Vairuoti nekeičiant greičio – išlaikyti tą pačią dujų pedalo padėtį; automobilis juda pastovia greičiu. RTR 128. Jei yra kliūtis arba eismo saugumas yra pavojus, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba, jei reikia, visiškai sustabdyti transporto priemonę arba, jei kliūtį galima pastebėti, apvažiuoti ją taip, kad nebūtų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Jūsų transporto priemonė gali akinti priešpriešinius vairuotojus dėl vienos ar kelių priežasčių: žibintai neteisingai nukreipti (per aukštai); žibintai netinkamai sumontuoti (blogai įstatyti į lizdus arba įdėtas netinkamo tipo žibintas); arba bagažinėje gabenamas sunkus krovinys arba automobilis pilnai užkrautas ir žibintai nebuvo nuleisti naudojant aukščio reguliavimo valdiklį (jei toks yra).

RTR 175. Gyvenamosiose vietovėse pėstiesiems leidžiama eiti važiuojamąja kelio dalimi, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. Transporto priemonės šiose zonose privalo suteikti pirmenybę pėstiesiems.

Alkoholio kiekis žmogaus organizme matuojamas naudojant alkotesterį.

629. Ženklas 'Lankytina vieta'. Nurodo kultūrinės arba istorinės reikšmės vietos pavadinimą. Ženklo fonas yra rudos spalvos.

Kad vairuotumėte ekonomiškai ir protingai, pradėkite judėti sklandžiai ir vienodai. Pagal galimybes lėtinkite tolygiai, vengdami nereikalingų staigių manevrų, nebent jie būtini (pvz., staigus stabdymas dėl netikėto kliuvinio kelyje).

RTR 219. Kelyje įvykus eismo įvykiui, kiekvienas jame dalyvavęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.3. kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų prašymu pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei privalomojo motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo pažymėjimą (polizę), kad būtų nustatytas draudėjas;

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, II skyrius, 7 punktas: Naujas vairuotojo pažymėjimas išduodamas, kai: 7.1 ankstesnis pažymėjimas baigėsi arba pasibaigęs; 7.2 ankstesnis pažymėjimas prarastas (pamestas, pavogtas ir kt.); 7.3 pažymėjimas susidėvėjęs arba pažeistas; 7.4 pažymėjime įrašyti duomenys pasikeitė; 7.5 vairuotojo sveikatos būklė pasikeitė; 7.6 pareiškėjas nori gauti pažymėjimą kitų kategorijų vairavimui arba įgyti teisę vairuoti pirmą kartą; 7.7 pareiškėjas nori pakeisti senos formos pažymėjimą į naujos formos pažymėjimą; 7.8 pareiškėjas nori gauti pažymėjimą vietoje kitos valstybės išduoto pažymėjimo; 7.9 pareiškėjas nori gauti pažymėjimą vietoje sunaikinto. SEAK 22 straipsnio 4 dalis: vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam nei 10 metų terminui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo pažymėjimo išdavimo dienos. SEAK 22 straipsnio 5 dalis: pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metų galiojimo pažymėjimas; po 2 metų nuo jo išdavimo jie turi teisę jį pakeisti 10 metų galiojimo pažymėjimu pagal Vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytą tvarką be papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per tuos 2 metus jie nepažeidė KET reikalavimų, už kuriuos pagal įstatymą numatyta papildoma rengyba, ir nesukėlė eismo įvykio, padariusio žalos eismo dalyvio sveikatai (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis įvyko esant aplinkybėms, eliminuojančioms baudžiamąją atsakomybę, arba kai asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn). Pradedantysis vairuotojas, kuris pažeidė KET reikalavimus, už kuriuos numatyta papildoma rengyba, arba sukėlė eismo įvykį, padariusį žalą eismo dalyvio sveikatai, privalo baigti papildomą vairuotojų rengimą per vienerius metus nuo teisės aktų numatyto sprendimo (teismo nuosprendžio) įsigaliojimo arba nuo administracinio nurodymo įvykdymo datos. Jeigu teismo nuosprendis ar baudžiamoji nutartis numato areštą arba laisvės atėmimą ir bausmės vykdymas nebuvo atidėtas, papildomas rengimas turi būti baigtas per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pabaigos. JB

Regėjimo laukas priklauso nuo važiavimo greičio, regos aštrumo (pvz., trumparegystės), nuovargio, objekto spalvos ir šviesumo, jo kontrasto su fonu ir kitų veiksnių. Didėjant greičiui, vairuotojo dėmesio sritis susiaurėja ir juda į priekį: nors vairuotojas linkęs žiūrėti toliau, dėmesio apimtys atvirkščiai proporcingai mažėja su greičiu. Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/h dažnai pakanka sutelkti žvilgsnį maždaug 150 m atstumu, kad pastebėtumėte kliūtį; važiuojant 140 km/h artėjantį priešpriešinį automobilį galima pastebėti tik tuomet, kai jis yra vos 15–20 m nuo susitikimo taško.

8. Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis turi atvykti į policijos komisariatą nurodytu laiku. Jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus. JB

Ant atitinkamai pažymėtų nuolydžių, esant kliūčiai, važiuojantis nuokalne vairuotojas turi duoti kelią, nepriklausomai nuo to, kurioje kelio pusėje yra kliūtis (RTR 139). Tačiau jei pravažiuoti vienas pro kitą yra sudėtinga, kelią turi duoti tas vairuotojas, kurio kelio pusėje yra kliūtis.

Palikus automobilį įjungtą pavarą ir jam pradėjus riedėti nuokalne, kai kurie senesni dyzeliniai varikliai gali automatiškai užsivesti.

Pagal Kelių eismo taisyklių 210 punktą krovinys turi būti pažymėtas, jeigu jis išsikiša daugiau nei 1 metrą už transporto priemonės priekinės arba galinės dalies. Krovinys, išsikišantis iki 1 metro (įskaitytinai), gali likti nepažymėtas; jeigu jis išsikiša daugiau nei 1 metras, krovinys turi būti pažymėtas. KET 210: Bet kuri motorinė transporto priemonė, vežanti krovinį, kuris išsikiša už transporto priemonės priekio ar galo daugiau nei 1 m arba už transporto priemonės šono, turi turėti krovinio galus pažymėtus, kaip nurodyta šių taisyklių 4 priede.

EISMO SAUGUMO ĮSTATYMAS, 22 straipsnio 5 dalis. Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis trejus metus. Vidaus reikalų ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šį pažymėjimą po dvejų metų nuo išdavimo datos galima pakeisti 10 metų galiojančiu pažymėjimu be papildomo vairuotojų rengimo, jeigu per tuos dvejus metus vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių pagal šį įstatymą būtų privaloma papildoma vairuotojų rengimas, ir nepadarė eismo įvykio, kurio metu eismo dalyviai patyrė sveikatos sutrikdymą (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis įvyko dėl aplinkybių, eliminuojančių baudžiamąją atsakomybę, arba kai asmuo nėra administracinės atsakomybės objektas). Pradedantysis vairuotojas, kuris padaro bet kurį iš minėtų pažeidimų arba sukėlė eismo įvykį su sveikatos sutrikdymu (išskyrus nurodytas išimtis), privalo baigti papildomą vairuotojų rengimą per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio (ar kito teisės akto), pripažįstančio asmenį padariusiu pažeidimą, įsiteisėjimo arba nuo administracinio įsakymo, išduoto po administracinio nusižengimo, vykdymo. Kai teismo nuosprendis ar bausmės įsakymas skiria suėmimą arba laisvės atėmimą ir bausmės vykdymas nėra atidėtas, papildomą vairuotojų rengimą reikia baigti per vienerius metus nuo bausmės atlikimo.

RTR 136. Vairuotojams patariama vengti nereikalingų lenkimo manevrų. Prieš lenkdami vairuotojai turi būti ypatingai atsargūs ir įsitikinti, kad: 136.1 už jų važiuojantis vairuotojas nėra pradėjęs jų lenkti; 136.2 lenkiamo transporto priemonės vairuotojas nenurodo posūkio į kairę; 136.3 lenkimui reikalinga juostos dalis yra laisva ir manevras netrukdys priešpriešiniam eismui ar pėstiesiems važiuojamojoje dalyje; 136.4 lenkimo metu bus išlaikytas saugus atstumas nuo lenkiamo transporto priemonės; 136.5 po lenkimo manevro jie galės saugiai sugrįžti į tą patį eismo juostą, netrukdydami lenkiamai transporto priemonei.

Ženklo „klevas“ kraštinių ilgis turi būti nuo 100 mm iki 150 mm. Todėl teisingi atsakymai yra 100×100 mm ir 150×150 mm. Pradedančio vairuotojo vairuojamoje transporto priemonėje kairėje galinės dalies pusėje turi būti baltas kvadratinis atpažinimo ženklas su žaliu rėmeliu ir žaliu klevo lapu centre. Kvadrato kraštinės ilgis turi būti nuo 100 mm iki 150 mm, o rėmelio plotis turi sudaryti 1/10 kraštinės ilgio.

Atkreipkite dėmesį: jeigu važiuojant atbulomis vairas yra stipriai pasuktas, priekinė transporto priemonės dalis gali nusislinkti į šoną ir kliudyti kliūtis arba kitus eismo dalyvius. Važiuodamas atbulomis vairuotojas privalo suteikti kelią kitiems eismo dalyviams.

Jei langai aprasoja (pvz., po automobilio plovimo), tai gali būti dėl neteisingai nustatyto šildymo/ventiliacijos režimo.

Jei eismo įvykis padaro tik turtinę žalą ir turto savininkas nėra įvykio vietoje arba su juo neįmanoma susisiekti, įvykio dalyvis privalo nedelsiant informuoti savininką arba, jei tai neįmanoma, pranešti apie įvykį policijai. XXIX. Eismo dalyvių pareigos eismo įvykio atveju (219–222 punktai) 219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas dalyvavęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsiant sustoti taip, kad nesukeltų papildomos grėsmės kitiems eismo dalyviams, ir pažymėti įvykio vietą, kaip reikalaujama 91.2 papunktyje ir 92 punkte; 219.2. imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti saugumą įvykio vietoje, o jei į vietą iškviesta policija, vengti (nesukeliant pavojaus eismui) bet kokių eismo įvykio aplinkybių keitimų ir išsaugoti įvykio pėdsakus bei įrodymus; 219.3. pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą (sertifikatą) draudėjo tapatybės nustatymui, jei to paprašo kiti įvykio dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu asmuo buvo sužeistas arba žuvo, pranešti apie įvykį policijai ir likti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti ir laukti policijos atvykimo, išskyrus atvejus, kai policija leidžia palikti vietą arba kai nukentėjusiesiems ar asmeniui, pranešusiam apie įvykį, reikia skubios pirmosios pagalbos; 219.5. imtis visų būtinų priemonių suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba, jei neįmanoma iškviesti greitosios arba nuvežti nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą kitais būdais, nugabenti juos į artimiausią gydymo įstaigą privačiu transportu, nebent jų transportavimas kelia pavojų gyvybei ar sveikatai. 222. Jei eismo įvykis padaro tik turtinę žalą ir nukentėjusiojo nėra įvykio vietoje, įvykio dalyvis privalo nedelsiant informuoti nukentėjusįjį arba, jeigu tai neįmanoma, pranešti apie įvykį policijai.