Automobilio pakabos funkcija – paversti kelio nelygumus ir smūgius, perduodamus ratams kartu su amortizatoriais, į nedidelius automobilio kėbulo svyravimus, taip suteikiant vairuotojui ir keleiviams komfortą. Pakaba mažina kėbulo svyravimus; tinkamai veikianti pakaba didina saugumą.

Esant nesuvaldytai vienodo prioriteto sankryžai, vairuotojai privalo duoti kelią iš dešinės atvažiuojantiems transporto priemonėms, jei jų trajektorijos kertasi. Sukdamas į kairę vairuotojas turi duoti kelią priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms, kurios vyksta tiesiai arba sukasi į dešinę. Šioje situacijoje pirmas važiuoja raudonas automobilis, nes motociklas, įvažiavęs į sankryžą, sustojo ir praleido. Tada važiuoja baltas automobilis, kadangi jam nebelieka transporto priemonės iš dešinės, o pabaigoje manevrą baigia motociklininkas — motociklas pravažiuoja trečias. (RTR 155; RTR 157.)

Vairuotojai paprastai privalo turėti tik vairuotojo pažymėjimą arba asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; kiti dokumentai reikalingi tik tuo atveju, jei vairuotojas nėra transporto priemonės savininkas (RTR 16). Vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, kai taip nurodo tikrinantis pareigūnas. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą arba dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti traktorius ir/arba savaeigės mašinas; transporto priemonės registracijos dokumentus; privalomosios techninės apžiūros pažymą; naujausio techninio patikrinimo ataskaitą transporto priemonių kategorijoms M2, M3, N2, N3, O3, O4 ir ratinių traktorių kategorijoms T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5; privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso dokumentą; bei kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir šiose taisyklėse nurodytus dokumentus (išskyrus atvejus, kai Kelių eismo saugumo įstatymas atleidžia vairuotoją nuo pareigos turėti atitinkamus dokumentus). Vairuotojas taip pat turi leisti tikrinančiam pareigūnui patikrinti patvirtintų prietaisų, registruojančių vairavimo laiką ir poilsio periodus, parodymus. Dokumentai turi būti pateikti neišlipant iš transporto priemonės; vairuotojas gali išlipti tik gavęs pareigūno leidimą. 6. Asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, neprivalo turėti ir pateikti pažymėjimo, jei jis pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą. 7. Vairuotojas, nurodytas 6 punkte, kuris vairuoja Lietuvoje registruotą transporto priemonę, neprivalo turėti ir pateikti privalomosios techninės apžiūros pažymos arba privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą tikrinančio pareigūno reikalavimu. 8. Vairuotojas, nurodytas 6 punkte, kuris vairuoja Lietuvoje registruotą ir jo nuosavybėje esantį transporto priemonę, neprivalo turėti ir pateikti 7 punkte nurodytų dokumentų arba transporto priemonės registracijos dokumento tikrinančio pareigūno reikalavimu. (RTR 219). Kelių eismo įvykio atveju kiekvienas į įvykį įsivėlęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.3. pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomo civilinės atsakomybės draudimo polisą arba kitus jo turimus dokumentus, jei to reikalauja kiti įvykio dalyviai. JB

Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti atbuline eiga tik automagistralėse, greitkeliuose ir tuneliuose; kituose ruožuose važiuoti atbuline eiga leidžiama. U‑sukimai čia draudžiami, nes tai reikštų važiavimą prieš eismą. RTR priedas 1, III — Draudžiamieji ženklai: kelio ženklas 332 'Stovėti draudžiama'. Transporto priemonės neturi sustoti ar stovėti toje kelio pusėje, kurioje pastatytas šis ženklas, išskyrus sustojimus autobusų stotelėse. Ženklas netaikomas transporto priemonėms, pažymėtoms ženklu 'Neįgalus asmuo' arba turinčioms neįgaliųjų stovėjimo kortelę. Jei ženklas naudojamas kartu su horizontalia linija 1.4, draudimas galioja iki tos linijos pabaigos. RTR priedas 1, V — Specialieji reguliavimo ženklai: kelio ženklas 503 'Vienpusis eismas' — nurodo kelią arba važiuojamąją dalį, kurioje eismas vyksta viena kryptimi per visą jos plotį.

Važiuojant keliu (ypač ten, kur yra grioveliai) stipraus lietaus metu ant asfalto gali susidaryti vandens sluoksnis, kuris nespėja nusitekėti link pakraščių. Jei tokiomis sąlygomis padidinate greitį, padangų protektorius gali nesugebėti pašalinti susikaupusio vandens. Dėl vandens pleišto transporto priemonė pradeda hidroplaniruoti — ratai praranda kontaktą su kelio danga arba trauka sumažėja, todėl valdyti automobilį tampa sudėtinga. Jei transporto priemonė pradeda hidroplaniruoti, vairuotojas turėtų sumažinti greitį, kad atgautų trauką ir stabilumą.

Jei pajudėdami įkalnėje naudojate stovėjimo stabdį, atleiskite jį tuo pačiu metu, kai pradedate judėti.

Atstumas tarp stovinčios transporto priemonės ir ištisinės linijos (ar borto) turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Jei atstumas yra tiksliai 3 metrai, stovėjimas ir sustojimas leidžiami. Jei atstumas yra mažesnis nei 3 metrai (pvz., 2 metrai), stovėjimas ir sustojimas draudžiami. RTR 150. Stovėjimas ir sustojimas draudžiami: 150.7 kai atstumas tarp stovinčios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliosios žymos linijos, borto arba, jei borto nėra, važiuojamosios dalies krašto yra mažesnis nei 3 m;

Jei stabdydami užblokuosite ratus ir automobilis pradės slysti, turite atleisti stabdžio pedalą. Pavyzdžiui, jei prieš posūkį stipriai stabdote ir užblokuojate ratus, automobilis toliau judės ta pačia kryptimi (tiesiai), nepaisant vairavimo. Tai gali priversti išvažiuoti nuo kelio arba atsitrenkti į kliūtį. Tokiu atveju turite nustoti stabdyti — tai kartais būna sunku, ypač nepatyrusiems vairuotojams.

Prieš ilgą kelionę apžiūrėkite transporto priemonę dėl akivaizdžių defektų, kurie gali priversti sustoti. Venkite automobilio perkrovimo — taip pagerinsite saugumą ir sumažinsite degalų suvartojimą bei susidėvėjimą. Maršruto sudarymas naudojant navigacijos sistemą padeda kelionę atlikti greičiau, efektyviau ir saugiau.

Jei eismo įvykis padaro tik turtinę žalą ir turto savininkas nėra įvykio vietoje arba su juo neįmanoma susisiekti, įvykio dalyvis privalo nedelsiant informuoti savininką arba, jei tai neįmanoma, pranešti apie įvykį policijai. XXIX. Eismo dalyvių pareigos eismo įvykio atveju (219–222 punktai) 219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas dalyvavęs vairuotojas arba kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsiant sustoti taip, kad nesukeltų papildomos grėsmės kitiems eismo dalyviams, ir pažymėti įvykio vietą, kaip reikalaujama 91.2 papunktyje ir 92 punkte; 219.2. imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti saugumą įvykio vietoje, o jei į vietą iškviesta policija, vengti (nesukeliant pavojaus eismui) bet kokių eismo įvykio aplinkybių keitimų ir išsaugoti įvykio pėdsakus bei įrodymus; 219.3. pateikti galiojantį asmens tapatybės dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą (sertifikatą) draudėjo tapatybės nustatymui, jei to paprašo kiti įvykio dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu asmuo buvo sužeistas arba žuvo, pranešti apie įvykį policijai ir likti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti ir laukti policijos atvykimo, išskyrus atvejus, kai policija leidžia palikti vietą arba kai nukentėjusiesiems ar asmeniui, pranešusiam apie įvykį, reikia skubios pirmosios pagalbos; 219.5. imtis visų būtinų priemonių suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba, jei neįmanoma iškviesti greitosios arba nuvežti nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą kitais būdais, nugabenti juos į artimiausią gydymo įstaigą privačiu transportu, nebent jų transportavimas kelia pavojų gyvybei ar sveikatai. 222. Jei eismo įvykis padaro tik turtinę žalą ir nukentėjusiojo nėra įvykio vietoje, įvykio dalyvis privalo nedelsiant informuoti nukentėjusįjį arba, jeigu tai neįmanoma, pranešti apie įvykį policijai.

XXIX. Kelių eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui (219–222 punktai) 219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas jame dalyvavęs vairuotojas arba kitas kelių eismo dalyvis privalo: 219.4. jei eismo įvykyje kas nors žuvo arba buvo sužeistas, pranešti apie įvykį policijai ir likti įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į vietą ir laukti policijos atvykimo, išskyrus atvejus, kai policija leidžia kelių eismo dalyviui palikti įvykio vietą arba kai sužeistiesiems ar pranešusiam asmeniui reikia suteikti pirmąją pagalbą; 220. Jei eismo įvykyje nebuvo žuvusiųjų ar sužeistųjų ir įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, dalyviai privalo nupiešti įvykio schemą Kelių eismo įvykio pranešimo blanke, raštu aprašyti aplinkybes ir gauti visų dalyvių parašus. Jei nė vienas dalyvis neturi pranešimo blanko, aplinkybes ir schemą galima surašyti ant tuščio lapo, kuriame nurodomi visi dalyviai, jų transporto priemonės ir liudytojai, o visi duomenys ir aplinkybės patvirtinami dalyvių parašais. Jei dėl aplinkybių kyla ginčas, būtina iškviesti policiją į įvykio vietą.

SAUGOS KELYJE EISMO ĮSTATYMAS, 2 straipsnio 43 punktas. Girtumas — asmens būsena, kai jis vartojo etilo alkoholį ir šio alkoholio koncentracija organizmo biologinėse terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose kūno skysčiuose) viršija teisės nustatytą ribą. Didžiausia leistina etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose kūno skysčiuose asmenims, vairuojantiems transporto priemones, yra 0,4 promilės. Pradedantieji vairuotojai, taksi vairuotojai ir mopedų, motociklų, triračių, lengvų keturračių, keturių ratų varomų keturračių vairuotojai, vairuotojai, valdantys transporto priemones, kurių leistina maksimali masė viršija 3,5 t arba turi daugiau nei 9 sėdimas vietas, taip pat tie, kurie gabeną pavojingas krovines, laikomi neblaiviais, kai jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose kūno skysčiuose etilo alkoholio koncentracija yra didesnė nei 0 promilės. JB

Vairuojant būnant apsvaigus nuo alkoholio, sumažėja dėmesys ir supratimas; sutrinka kritinis mąstymas ir atmintis; blogėja judesių koordinacija; refleksai susilpnėja arba pranyksta; vairuotojams užtrunka ilgiau pastebėti signalus ir įvertinti situacijas; bendra vairavimo kokybė mažėja, reakcijos laikas sulėtėja ir transporto priemonės valdymas pablogėja arba gali būti prarastas.

Pagal Kelių eismo saugumo įstatymo 2 straipsnio 43 punktą: „Girtumas“ – tai asmens būsena, kai vartotas etilo alkoholis ir jo koncentracija organizmo biologinėse terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kitose kūno skysčiuose) viršija nustatytą leistiną ribą. Maksimali leistina etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kitose kūno skysčiuose vairuojantiems transporto priemones yra 0,4 promilės (‰). Pradedantieji vairuotojai, taksi vairuotojai, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių ir keturračiu varomų transporto priemonių vairuotojai, taip pat vairuotojai, valdantys transporto priemones, kurių didžiausias leistinas svoris viršija 3,5 t arba kurios turi daugiau nei 9 vietas, arba gabenančios pavojingas medžiagas, laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija jų iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kitose kūno terpėse yra didesnė nei 0 ‰. JB

Vairuotojai, kurių kraujo alkoholio koncentracija (KAK) viršija 1,5 promilės, nuo 2017-01-01 baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Vairavimas išgėrus gali sukelti tiek administracinę, tiek baudžiamąją atsakomybę. Taikomos atsakomybės rūšis priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir pažeidimo sunkumo: - Administracinė atsakomybė: taikoma, kai pažeidimai yra mažesnio sunkumo. - Baudžiamoji atsakomybė: taikoma, kai pažeidimas yra ypač sunkus arba kai vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 2 dalis: Neatsakingas vairavimas, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis pavojų eismo saugumui arba saugumui dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą nuo 450 iki 550 eurų vairuotojams ir nuo 750 iki 1 000 eurų asmenims, neturintiems teisės vairuoti. LR administracinių nusižengimų kodekso 420 str. 4 dalis: 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus asmens (lengvas girtumas: daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės), asmens, veikiamo narkotikų, psichotropinių ar kitų psichoaktyvių medžiagų, taip pat asmens, vengusio atlikti lauko blaivumo patikrinimą arba vartojusio alkoholį, narkotikus, psichotropines ar kitas psichoaktyvias medžiagas prieš patikrinimą, vairuotojams užtraukia baudą nuo 850 iki 1 200 eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 dalis: Asmenys, kurie vairuoja kelių transporto priemonę arba moko vairuoti mokinį būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujo alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Valstybinės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymas, patvirtinantis motorinės transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų ir metodų aprašymą (2013 m. gruodžio 23 d., Nr. V-223): 3.18 Greičio pasirinkimas — greitėkite tolygiai, rinkitės eismo situacijai tinkamą greitį ir neviršykite leistino greičio. 3.18.1 Kontroliuokite transporto priemonės greitį vykdant manevrus: 3.18.1.1 Jei reikia, palaikykite pakankamai mažą greitį, kad kompensuotumėte bet kokią klaidą; 3.18.1.2 Transporto priemonė turi judėti tolygiai ir sklandžiai. JB

RTR – 150. Sustojimas ir stovėjimas draudžiami: 150.3 ant ir po tiltų, viaduktų ir estakadų – išskyrus vietas, kuriose kelio ženklai aiškiai leidžia stovėti nurodytoje stovėjimo vietoje – ir tuneliuose.

91. Jei transporto priemonėje yra avariniai žibintai, jie turi būti įjungti: 91.7 kai reikia įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį ar pavojų.

Pagal kelių eismo taisykles (RTR 73.3), mirksinti žalia šviesa leidžia judėti, tačiau įspėja, kad žalia fazė baigiasi ir netrukus įsijungs draudžiantis signalas. Vairuotojai, bandantys greičiau pravažiuoti sankryžą – didindami greitį ar lenkdami – prisiima nereikalingą riziką ir gali sukelti avariją. Kiti vairuotojai gali staiga stabdyti; todėl norint saugiai pravažiuoti sankryžą, kai mirksi žalia šviesa, reikia užtikrinti, kad jūsų veiksmai neužtildytų kitų transporto priemonių eismo ir atsižvelgti į už nugaros esančius vairuotojus, nes staigus stabdymas taip pat gali sukelti susidūrimą. Numatyti galimybę sustoti prieš sankryžą, vairuotojai turėtų sumažinti greitį.

RTR 77.2. Dešinė ranka ištiesinta į priekį: 77.2.1. Transporto priemonės pareigūno kairėje pusėje gali važiuoti bet kuria kryptimi; 77.2.2. Transporto priemonės priešais pareigūną gali judėti tik į dešinę; 77.2.3. Transporto priemonės už pareigūno ir dešinėje pusėje negali judėti; 77.2.4. Pėstieji gali kirsti važiuojamąją dalį už pareigūno.

Atsižvelkite į stabdymo efektyvumo sumažėjimą vilkiant automobilį, kurio variklis (o kartu ir stabdžių servas) neveikia.

Kardaninis velenas yra mechaninis komponentas, turintis universalų sąnarį viename arba abiejuose galuose. Jis perduoda sukimo momentą ir sukimosi judesį. Naudojamas dėl šių priežasčių: - velenų nesuderinamumo kompensavimas; - velenų padėties pasikeitimų galimybė (pvz., važiuojant nelygiu keliu); - sukimo momento perdavimas.

Žiemą oro temperatūra gali lengvai nukristi iki -25 °C ar žemiau, todėl dyzeliniai automobiliai gali susidurti su užvedimo problemomis. Kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, dyzelyje esantis vanduo gali užšalti; neparuošus automobilio tokiems orams gali kilti gedimų. Degalinėse galima pasirinkti „vasarinį“ dyzeliną, dažniausiai tinkamą nuo gegužės iki spalio, arba „žieminį“ dyzeliną, pritaikytą naudoti nuo lapkričio iki balandžio ir atsparų žemoms minusinėms temperatūroms.

RTR 143. Sustojimas neapšviestose kelio atkarpose tamsiuoju paros metu arba esant prastam matomumui yra leidžiamas tik įjungus avarinius žibintus. Stovėjimas (parkavimas) leidžiamas tik automobilių stovėjimo aikštelėse arba už važiuojamosios dalies ribų.

67. Gyvūnų traukiamą vežimą valdyti, ginti gyvūnus ar paukščius arba joti gyvūnu kelyje leidžiama tik nuo 14 metų amžiaus. 72. Gyvūnų traukiamųjų vežimų vairuotojams, gyvulių ar paukščių ganytojams, jodinėjantiems gyvūnais ir kitiems asmenims draudžiama: 72.1. palikti gyvūnus ar paukščius be priežiūros kelyje arba šalia kelio; 72.2. pririšti gyvūnus taip, kad jie galėtų patekti į kelią; 72.3. ganyti gyvūnus ar paukščius akmenimis grįstu keliu arba keliu su asfalto ar betono danga be kelio savininko sutikimo; 72.4. ganyti ar pervesti gyvūnus ar paukščius per geležinkelio bėgius arba per kelią vietose, kurios nėra specialiai tam skirtos; 72.5. joti gyvūnu važiuojamąja kelio dalimi tamsiu paros metu; 72.6. vairuoti gyvūnų traukiamus vežimus, ganyti gyvūnus ar paukščius arba joti gyvūnais automagistralėse ir greitkeliuose; 72.7. vairuoti gyvūnų traukiamus vežimus, ganyti gyvūnus ar paukščius arba joti gyvūnais būnant apsvaigus nuo alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų.

Jei pastebite, kad garso signalas neveikia, leidžiama nuvažiuoti tik iki stovėjimo aikštelės arba remonto dirbtuvių. Tačiau draudžiama nuolat eksploatuoti transporto priemonę, jeigu ji neatitinka techninių reikalavimų (pavyzdžiui, neveikia garso signalas, spidometras ar kitos privalomos sistemos). RTR 223. Keliuose važiuojančios transporto priemonės privalo atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus privalomosios techninės apžiūros metu. RTR 224. Viešajame eisme Lietuvos Respublikoje gali dalyvauti tik geros būklės motorinės transporto priemonės ir priekabos, išskyrus atvejus, numatytus šiomis Taisyklėmis. Laikinas (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas pagal nustatytą tvarką transporto priemonėms ir priekaboms, pažymėtoms laikinaisiais valstybinių numerių ženklais, kurių registruoti savininkai (laikytojai) yra įsigiję privalomąjį automobilio civilinės atsakomybės draudimą ir sumokėję taikytinus mokesčius bei rinkliavas už transporto priemonę ar kelių naudojimą. RTR 15. Draudžiama vairuoti transporto priemones, kurios nėra geros būklės ir neatitinka techninių reikalavimų. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus ar savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga, kad joje yra įspėjamasis trikampis, gesintuvas, pirmosios pagalbos rinkinys ir kiti privalomi daiktai, nurodyti tam tikram transporto priemonių tipui, ir privalo stebėti transporto priemonės techninę būklę kelionės metu. Jei transporto priemonė sugestų važiuojant ir todėl nebeatitiktų techninių reikalavimų bei jos neįmanoma suremontuoti vietoje, vairuotojas, imdamasis visų būtinų atsargumo priemonių, gali nuvykti į artimiausią stovėjimo vietą arba remonto dirbtuves, išskyrus atvejus, nurodytus 234 punkte šių Taisyklių. JB

Transporto priemonės stabdžių sistema skirta sumažinti greitį, visiškai sustabdyti transporto priemonę ir laikyti ją nejudančią. Stabdymo atstumas turi būti kuo trumpesnis, o stabdant privalote išlaikyti kontrolę над transporto priemone.

RTR 81. Įspėjamieji signalai: posūkio ir stabdžių žibintų naudojimas (signalus galima rodyti ranka), garso signalo naudojimas, priekinio apšvietimo įjungimas ir išjungimas, avarinių arba mirksinčių oranžinių įspėjamųjų žiburių įjungimas, taip pat įspėjamojo trikampio padėjimas ant kelio arba jo pritvirtinimas prie transporto priemonės.

Priešinės krypties tamsiai nudažyti automobiliai dažnai sukuria iliuziją, kad jie juda lėčiau nei iš tikrųjų.