3 Minutės
Analizė: kodėl Lietuva pirmauja
Lietuvoje elektromobilių elektrifikacija žengia greičiau nei kaimyninėse Baltijos valstybėse. Remiantis ataskaita, parengta pagal „GridX“ 2025 m. vasario duomenis, šalyje tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės tūkstančiui gyventojų. Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 ir 0,62. Taip pat EAFO 2024 m. IV ketvirčio duomenimis Lietuvoje buvo registruota 15 983 grynųjų elektromobilių ir 2 947 viešųjų įkrovimo stotelių, kai Latvijoje – 6 270 ir 1 157, Estijoje – 5 743 ir 1 051.
Strateginė vieta ir ES paramos vaidmuo
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis pažymi, kad spartų infrastruktūros augimą lemia ir palanki geografinė padėtis: Lietuva yra tranzito arterija tarp Skandinavijos ir Vidurio Europos. Pagrindinės magistralės priklauso TEN-T tinklui, o AFIR reglamentas numato įrengti įkrovimo stoteles kas 60 km. Vien tik „Enefit“ per pastaruosius metus gavo 7,5 mln. eurų ES paramos viešosios įkrovimo plėtrai, planuojami itin greito įkrovimo taškai 50 vietų Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Itin greitas įkrovimas – kodėl tai svarbu
„GridX“ tyrimas rodo, kad net 32 % visų įkrovimo sesijų vyksta viešose stotelėse. Nors daug vartotojų įkrauna namuose dėl patogumo, ilgesnėms kelionėms ir miesto mobilumui būtinos itin greitos (fast/ultrafast) stotelės. Dažniausiai tokiose vietose įkrovimo sesijos trunka 20–30 minučių – priklausomai nuo automobilio įkrovimo charakteristikų ir stotelės galios.
Techninės specifikacijos ir suderinamumas
Baterijos ir įkrovimo greitis
Dabartiniai elektromobiliai turi akumuliatorius nuo ~40 kWh iki 100 kWh+. Naudojant 150–320 kW DC greitąsias įkrovimo stoteles, 10–80 % įkrovimas 60–100 kWh baterijoms gali užtrukti 20–40 minučių. Optimalų įkrovimo laiką lemia baterijos įkrovimo kreivė, temperatūra ir automobilio terminė valdymo sistema.
Jungtys, standartai ir įranga
Dauguma Europoje parduodamų EV naudoja CCS jungtį – tai leidžia pilnai išnaudoti 150–320 kW stotelių potencialą. Modernios labai galingos stotelės turi skystai aušinamas krovimo laidų galvas, integruotą galios valdymą ir kelis lizdus komerciniam transportui ir lengvajam autotransportui.
Dizainas, našumas ir eksploatacija
Įkrovimo stotelių dizainas orientuotas į patogumą: lengvai pasiekiamos vietos prie magistralių, apšvietimas, elektromobilių stovėjimo vietos ir realaus laiko žemėlapiai programėlėse. Efektyvi temperatūros kontrolė ir baterijų valdymas leidžia išlaikyti aukštą įkrovimo greitį be perteklinio nusidėvėjimo.
Rinkos pozicija ir palyginimai
Lietuva, plečiant „Enefit“ tinklą, gali tapti regiono lyderiu – šiuo metu bendras „Enefit“ stotelių skaičius Baltijos šalyse ir Lenkijoje siekia 610, o Lietuvoje jų pernai buvo virš 200. Palyginus su Latvija ir Estija, Lietuva pasižymi didesniu įkrovimo stotelių tankiu ir didesniu EV skaičiumi tūkstančiui gyventojų, todėl geresnės infrastruktūros dėka pritraukia tiek vietinius vartotojus, tiek tranzitą.
Išvados ir perspektyvos
Norint išlaikyti lyderystę, svarbu toliau investuoti į 240 kW ir 320 kW stoteles, plėsti įkrovimo taškų tinklą TEN-T magistralėse ir optimizuoti paslaugas vairuotojams bei komerciniam transportui. Tokių investicijų rezultatas – trumpesnės kelionės, didesnis elektromobilių patrauklumas ir tvaresnis transporto sektorius Lietuvoje.
Šaltinis: autozinios
Palikite komentarą