4 Minutės
Augantis elektromobilių parkas ir įkrovimo infrastruktūros poreikis
Lietuvoje elektromobilių rinka sparčiai plečiasi: per pastaruosius metus jų skaičius išaugo maždaug 50 proc., o dabar registruota daugiau nei 30 tūkst. lengvųjų ir komercinių elektrinių transporto priemonių. Tuo pačiu auga ir viešųjų įkrovimo prieigų poreikis – šiuo metu šalyje veikia daugiau nei 2 500 viešai prieinamų įkrovimo prieigų, jas eksploatuoja apie 40 operatorių. Tačiau norint aptarnauti sparčiai didėjantį elektromobilių skaičių, reikalingas nuoseklus ir koordinuotas infrastruktūros plėtros tempas.
Nacionaliniai tikslai ir teisės aktų pokyčiai
Iki 2030 m. Lietuvoje iškeltas ambicingas tikslas: įrengti 60 000 įkrovimo prieigų, iš kurių bent 6 000 turi būti viešai prieinamos. 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję Alternatyviųjų degalų įstatymo (ADĮ) pakeitimai įtvirtina savivaldybių atsakomybę planuoti įkrovimo tinklą, identifikuoti vystymo poreikius ir organizuoti viešuosius konkursus įkrovimo prieigoms įrengti. Tai vienas svarbiausių žingsnių įgyvendinant Reglamento (ES) 2023/1804 reikalavimus.
Finansavimas savivaldybėms: 36 mln. eurų iš RRF
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšomis savivaldybėms skirta 36 mln. eurų viešai prieinamų įkrovimo prieigų įrengimui. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia kvietimą paraiškoms 42 savivaldybėse; paraiškas galima teikti iki 2026 m. kovo 30 d. Šios lėšos turi būti išnaudotos greitai, todėl efektyvus planavimas ir administravimas yra esminiai.
Gairės ir standartizuoti konkursų dokumentai
Siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti patrauklias sąlygas privačiam sektoriui, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija ir advokatų kontora „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ parengė praktines gaires ir standartinius viešųjų konkursų dokumentus. Jie prieinami Susisiekimo ministerijos svetainėje ir padeda savivaldybėms planuoti vietas, atlikti rinkos konsultacijas ir pasirinkti tinkamiausią konkurso modelį.
Trys pagrindiniai konkurso modeliai
- Leidimas įrengti ir eksploatuoti (concession): operatorius investuoja ir prižiūri stoteles.
- Nuoma: savivaldybė nuomoja infrastruktūrą operatoriui arba trečiajai šaliai.
- Viešasis pirkimas: savivaldybė perka ir valdo įrangą arba samdo operatorių su aiškiais paslaugų rodikliais. Kiekvienas modelis turi privalumų ir trūkumų, todėl savivaldybės gali derinti sprendimus pagal vietos specifiką.
Praktiniai patarimai savivaldybėms
Gairėse akcentuojama rinkos konsultacijų svarba – jos padeda įvertinti privataus sektoriaus lūkesčius, prijungimo prie elektros tinklo kainas, įkrovimo prieigų paklausą ir investicijų atsiperkamumą. Taip pat rekomenduojama užtikrinti aktyvią informacijos sklaidą apie konkursus, naudoti standartizuotus dokumentus ir glaudžiai bendradarbiauti su vietiniais elektros tinklų operatoriais bei valstybės institucijomis.
Techniniai aspektai: įkrovimo greitis, jungtys ir stotelių tipai
Elektromobilių savininkams svarbu suprasti pagrindinius techninius skirtumus:
- Krovimo galia (kW): AC lėtesnės stotelės (3,7–22 kW) tinka namams ir darbo vietoms; DC įkrovimo stotys (50 kW–350 kW) suteikia greitį tolimesnėms kelionėms.
- Jungtys: dauguma modernių EV naudoja CCS jungtį greitam DC įkrovimui.
- Baterijos talpa ir nuotolis: nuo ~40 kWh (nuotolis 200–300 km) iki 100+ kWh (nuotolis 500+ km). Krovimo greitis priklauso nuo automobilio įkrovimo galimybių (onboard charger) ir stotelės galios.
Vairavimo našumas, dizainas ir rinkos pozicionavimas
Elektromobiliai pasižymi sklandžiu momentiniu sukimo momentu, kas suteikia gerą pagreitį ir vairavimo komfortą miesto rėžime. Dėl baterijų svorio dizaino sprendimai orientuojami į aerodinamiką ir saugumą – žemesnis svorio centras gerina valdymą. Rinkoje EV segmentas aprėpia nuo miesto kompaktiškų modelių iki aukščiausios klasės visureigių ir komercinių furgonų, leidžiant savininkams rinktis pagal nuotolio reikalavimus, krovinių talpą bei įkrovimo greitį.
Palyginimas: elektromobilis vs vidaus degimo variklis
- Eksploatacijos kaštai: EV paprastai turi mažesnes priežiūros sąnaudas (mažiau judančių dalių) ir mažesnę kWh kainą nei benzinas/dyzelinas.
- Kelionės laikas: ilgos kelionės reikalauja planavimo dėl stotelių vietos ir DC greito įkrovimo prieinamumo.
- Aplinkos poveikis: EV emisijos mieste ženkliai mažesnės, ypač jei energija ateina iš atsinaujinančių šaltinių.
Ko tikėtis artimiausiais metais
Turint aiškų teisinį pagrindą, gairių paketą ir 36 mln. eurų paramą, savivaldybės gali aktyviau įsitraukti į viešųjų įkrovimo prieigų diegimą. Svarbiausia – koordinacija, rinkos konsultacijos ir patrauklių konkursų rengimas, kuris pritrauktų patyrusius operatorius. Tik taip bus pasiektas tikslas – vientisas, patikimas ir vartotojams patogus viešai prieinamų įkrovimo stotelių tinklas visoje Lietuvoje.
Baigiamoji mintis
Elektromobilių skaičiaus augimas ir ES parama suteikia unikalią galimybę modernizuoti transporto infrastruktūrą. Savivaldybėms ir operatoriams reikalingas aktyvus bendradarbiavimas, aiškios gairės ir efektyvus lėšų panaudojimas, kad Lietuva pasiektų aukštesnį elektromobilių įkrovimo tinklo lygį ir suteiktų vairuotojams patikimus, greitus bei prieinamus įkrovimo sprendimus.
Šaltinis: autozinios
Palikite komentarą