5 Minutės
Elektromobilių plėtra Lietuvoje: faktai ir aktualijos
Per pastaruosius metus elektromobilių populiarumas pasaulyje kilo rekordiniu tempu, tačiau Lietuvoje virsmas vyksta lėčiau. Remiantis naujausiais „Regitros“ duomenimis, šių metų vasaros pabaigoje vos 1 iš 96 lengvųjų automobilių mūsų šalyje naudojasi elektra. Pirmąjį šių metų pusmetį naujų elektrinių automobilių registracijos sudarė apie 5 % Lietuvos rinkoje, nors Europos Sąjungos vidurkis viršija 15 %. Banko „Citadele“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kas stabdo lietuvius nuo sklandesnio pereinamojo laikotarpio prie elektromobilių ir kokios priemonės galėtų pagreitinti šį procesą.
Technologinis proveržis: kaip elektromobiliai priartėja prie masinio vartojimo
Ekspertai palygina elektromobilių raidą su išmaniųjų telefonų bumu — iš pradžių technologija atrodė nišinė ir brangi, tačiau per dešimtmečius tapo įprastu kasdienybės elementu. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, nuolatinis baterijų tobulėjimas, didėjantis elektromobilių pasirinkimas ir mažėjanti vidutinė kaina rodo, kad rinka juda link platesnio priėmimo. Dėl globalizacijos sprendimai, sukurti Kinijoje ar JAV, greitai patenka ir į Europos rinkas, keliant vartotojų lūkesčius dėl išmanumo, komforto ir tvarumo.
Ekonomika: kainos, eksploatacija ir atsiperkamumas
Apklausos duomenys rodo, jog pagrindinė kliūtis — kaina: 54 % lietuvių nurodo, kad elektromobiliai vis dar per daug brangūs (2024 m. rodiklis faktiškai buvo 53 %). Tačiau rinkos dinamika leidžia rasti naujų modelių už mažiau nei 25 000 eurų, palyginti su daugiau nei 40 000 eurų prieš dešimtmetį. Ilgalaikėje perspektyvoje daugeliui vairuotojų elektromobiliai atsiperka dėl mažesnių degalų (elektros) sąnaudų, mažesnių serviso kaštų ir regeneracinio stabdymo privalumų.
Eksploatacijos sąnaudos ir tarpinė matematika
Skaičiuojant bendrą nuosavybės kainą (TCO), reikėtų įtraukti įsigijimo kainą, mokesčius, draudimą, elektros sąnaudas, kintančias baterijos keitimo prognozes ir garantijas. Dauguma apklausų rodo, kad valstybės parama (mokesčių lengvatos, subsidijos) ir žemesnės eksploatacijos sąnaudos yra kertiniai veiksniai, galintys paskatinti 41 % ir 37 % lietuvių atitinkamai.
Įkrovimo infrastruktūra ir praktiniai iššūkiai
Praktinės kliūtys — dar viena reikšminga problema: 48 % respondentų minėjo ribotą nuvažiuojamą atstumą su viena įkrova, o 35 % nurodė nepakankamą ir nepatogų viešųjų įkrovimo stotelių tinklą. Investicijos į greitojo krovimo stoteles, vietinius AC įkroviklius daugiabučiuose ir verslo centruose, taip pat interoperabilumo standartai, yra būtini siekiant sumažinti „range anxiety“ ir pagerinti elektromobilių patrauklumą.
Politika, geopolitika ir rinkos palyginimai
Įdomu, kad geopolitiniai faktoriai veikia vartotojų pasirinkimus: net 37 % apklaustųjų nurodė, jog politinės priežastys gali atbaidyti nuo tam tikrų gamintojų, pavyzdžiui, „Tesla“, įsigijimo. Tuo pačiu metu Kinijos gamintojai sparčiai žengia į Europos rinką, siūlydami konkurencingus modelius už žemesnę kainą — jų dalis pasaulinėje gamyboje siekia maždaug trečdalį. Dėl to europinė rinka mato dvi pagrindines jėgas: vietinę (ES) reguliaciją ir investicijas bei išorinius kainos ir pasiūlos spaudimus iš Azijos.
Specifikacijos, dizainas ir našumas
Baterijos talpa ir nuvažiuojamas atstumas
Šiuolaikiniai miestų ir kompaktiniai elektromobiliai dažnai siūlo 40–60 kWh baterijas, užtikrinančias 250–450 km realų nuvažiuojamą atstumą pagal WLTP arba praktiškesnius vairavimo scenarijus. Didelio segmento modeliai turi 70–100+ kWh baterijas su 500+ km autonomija.
Krovimo greitis ir infrastruktūra
AC įkrovikliai (7–22 kW) puikiai tinka namų ir darbovietės įkrovimui. DC greitieji krovikliai (50 kW ir daugiau) leidžia atstatyti 20–80 % talpos per 20–60 min, o modernūs 150–350 kW stotys jau leidžia labai greitą įkrovimą ilgesnių kelionių metu.
Dizainas ir vairavimo našumas
Elektriniai varikliai suteikia tūrimą ir momentinį sukimo momentą, todėl EV dažnai pasižymi geresniu pagreitinimu ir tyliu važiavimu. Automobilių dizainas vis labiau orientuojasi į aerodinamiką ir efektyvumo optimizavimą: mažesnis oro pasipriešinimas ir lengvesnė konstrukcija padeda ilginti nuvažiuojamą atstumą.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai
Europoje, ir Lietuvoje tarp rinkos žaidėjų matome dvi tendencijas: tradiciniai gamintojai plečia hibridų ir visų elektrinių modelių gamą, o naujieji žaidėjai (įskaitant Kinijos gamintojus) konkuruoja kainos ir komplektacijos santykiu. Vartotojas šiandien gali rinktis nuo biudžetinio miesto elektromobilio iki aukštos klasės SUV su itin didele baterija.
Kas gali pagreitinti proveržį Lietuvoje?
Apklausos rodo, kad lietuviai viliasi į aiškias ir nuoseklias valstybės bei ES paramos schemas, spartesnę įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir ilgalaikę strategiją. Jei politika ir investicijos susitelks, o pasiūla ir kainos toliau keisis – elektromobiliai gali tapti prieinami ne tik didmiesčių, bet ir regionų gyventojams. Tai reikštų ir geresnes sąlygas naudoti EV kaip kasdienį, ekonomišką ir aplinkai draugišką transportą.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Palikite komentarą