4 Minutės
Brangstantys keliai: mokamų ruožų tinklas plečiamas
Nuo liepos Lietuvoje pradedamas plėsti mokamų kelių tinklas – prie jau apmokestinamų magistralių pridėta daugiau nei tūkstantis kilometrų krašto kelių. Oficialiai šis žingsnis skirtas krovininiam ir komerciniam transportui, tačiau pasekmės gali paliesti ir paprastus keleivius: vežėjai atvirai sako, kad augant kelių mokesčiams brangti gali tarpmiestinių autobusų bilietai.
Politika ir realybė
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pripažįsta, kad sutarimo su vežėjais dar nėra. „Akivaizdu, sunku remti sistemą, kuria galimai pabrangtų tavo verslas arba verslo funkcionavimui tai lemtų didesnius kaštus“, – teigia ministras. Valstybė žada kompensavimo mechanizmus ir primena, kad kitose Europos šalyse analogiškos priemonės didelių pokyčių keleiviams nesukėlė. Tačiau ekspertai pastebi, kad Vakarų Europoje kompensacijos ir alternatyvios susisiekimo galimybės – greitieji traukiniai, dažnesni regioniniai maršrutai – gerokai išvystytos, tuo metu Lietuvoje daugelyje regionų tarpmiestinis autobusas yra vienintelė transporto priemonė.
Dyzelino akcizas verčia vežėjus pildyti bakus užsienyje
Padidinus dyzelino akcizą, daugelis tarptautinių pervežimų bendrovių beveik visiškai nustojo pirkti kurą Lietuvoje ir pasirinko pigesnius sprendimus kaimyninėse šalyse, daugiausia Lenkijoje. Skaičiuojama, kad vilkiko bakas Lenkijoje yra apie 100 eurų pigesnis, todėl vairuotojai ir logistikos įmonės kryptingai perskirsto kuro pirkimus užuot degalų papildę Lietuvoje.
Ekonominės pasekmės
Pasienio degalinių pardavimai sumažėjo perpus, o valstybinės įplaukos iš akcizo ir PVM ženkliai krito. Planuotas 170 mln. eurų papildomas biudžeto augimas tampa sunkiai įgyvendinamas. Lietuvos transporto sektoriuje, kuriame yra daugiau nei 60 tūkst. vilkikų, šie sprendimai tiesiogiai veikia vidaus vežėjus: tie, kurie negali pirkti kuro užsienyje, turi dengti didesnes sąnaudas, kas ilgainiui gali paskatinti bilietų brangimą ir regioninių maršrutų mažinimą.
Šimtamilijoninės baudos ir ES aplinkosaugos reikalavimai
Valstybės kontrolės ataskaita parodė, kad Lietuvos transporto sektorius per lėtai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, nevykdo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų. Ekspertai įspėja, kad tai gali kainuoti Lietuvai iki 400 mln. eurų baudų ir pakenkti šalies tarptautiniam įvaizdžiui.
Rekomenduojami žingsniai
Transporto inovacijų asociacija (TIA) ragina skubiai koordinuoti veiksmus tarp vyriausybės, pramonės ir visuomenės: pertvarkyti kelių mokesčių sistemą, skatinti mažai taršius sprendimus ir aiškiai apibrėžti mažos taršos zonų taisykles. Asociacija taip pat pabrėžia biometano, elektros ir vandenilio potencialą kaip realias alternatyvas dyzelinui.
Kaip tai veikia transporto technines specifikacijas ir rinkos poziciją?
Transporto įmonės priverstos peržiūrėti savo parko technines specifikacijas ir eksploatacinius reikalavimus. Sunkiojo transporto efektyvumas priklauso nuo variklių klasės (Euro VI ir naujesni standartai), kuro bako talpos bei kuro sąnaudų (ilgo nuotolio vilkikų kuro bakai dažnai siekia kelis šimtus litrų – tai lemia dažnesnius degalų pirkimo sprendimus). Keleiviniai autobusai, ypač regioniniai, taip pat susiduria su didesnėmis eksploatacijos išlaidomis: dyzeliniai autobusai linkę turėti didesnes degalų sąnaudas ir išlaikymo kaštus nei elektriniai ar biometanu varomi modeliai.
Dizainas ir našumas
Dizaino prasme nauji ekologiški sunkvežimiai ir autobusai orientuojami į geresnę aerodinamiką, mažesnį svorį ir optimizuotas transmisijas, kad sumažintų kuro sąnaudas. Elektrinių autobusų ir sunkvežimių našumas gerėja — didesnės baterijos, efektyvesni valdymo sistemos ir greitesnės įkrovimo stotys leidžia didesnę maršrutų dalį perimti elektriniam transportui.
Palyginimas su Vakarų Europa ir praktiniai sprendimai
Vakarų Europos šalys dažnai derina kelių mokesčių politiką su kompensacijomis, gerai išvystytu geležinkelių tinklu ir regioniniu susisiekimu, todėl keleiviams lengviau pereiti prie alternatyvų. Lietuvoje pasiūla yra menkesnė, todėl šalies vežėjai patiria didesnę naštą. Siūloma derėtis su Lenkija dėl vienodesnės akcizų politikos ir ieškoti bendrų sprendimų ES lygmeniu, tuo pačiu skatinti investicijas į biometaną, elektrifikaciją ir vandenilį.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra: biurokratinės kliūtys
Vienas opiausių klausimų – elektromobilių ir elektrinių sunkvežimių įkrovimo stotelių diegimas. Paraiškų nagrinėjimas dažnai užtrunka ilgiau nei 5 mėnesius, nors įstatymai numato iki 40 darbo dienų. Dėl to verslas negali greitai reaguoti, vėluoja infrastruktūros plėtra, o gyventojai ir vežėjai – pereiti prie elektrinių transporto priemonių.
Išvados: Lietuva stovi kryžkelėje – ar išlaikyti biudžeto pajamas didinant akcizus ir kelių mokesčius, rizikuojant, kad vežėjai pirks kurą užsienyje ir mažins maršrutus, ar peržiūrėti mokesčių politiką, skatinti alternatyvius degalus ir greičiau diegti infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas konkurencingas ir tvarus transporto sektorius.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą