Europos automobilių pramonė įstrigusi: ar 2035 m. CO₂ tikslai realūs?

Komentarai
Europos automobilių pramonė įstrigusi: ar 2035 m. CO₂ tikslai realūs?

3 Minutės

Pramonės perspėjimas: CO₂ mažinimo tikslai tapo neįgyvendinami

Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA ir tiekėjų asociacija CLEPA kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, teigdamos, kad galiojantys CO₂ mažinimo reikalavimai lengviesiems automobiliams ir furgonams yra praktiškai neįmanomi įgyvendinti. Laišką pasirašė tokie industrijos lyderiai kaip Mercedes-Benz vadovas Ola Källenius ir Schaeffler valdybos narys Matthias Zinkas. Pagal dabartinę strategiją reikalaujama 55 proc. emisijų sumažinimo iki 2030 m. ir visiško – 100 proc. – iki 2035 m., tačiau pramonės atstovai mano, kad šie rodikliai neatsižvelgia į realius tiekimo grandinės ir infrastruktūros iššūkius.

Pagrindinės kliūtys: baterijos, įkrovimas ir gamybos kaštai

Didžiausios problemos – didelė Europos priklausomybė nuo Azijos baterijų grandinių, lėtas įkrovimo infrastruktūros plėtimasis, aukštesnė gamybos savikaina bei tarptautiniai tarifai. Dėl to elektromobilių (EV, BEV) gamyba Europoje yra brangesnė, o vietiniai tiekimo tinklai – silpnesni nei Azijoje ar JAV. Taip pat puslaidininkių ir kritinių žaliavų trūkumas dar labiau apsunkina perėjimą prie elektrifikacijos.

Geopolitika: Kinija ir JAV spaudimas

Kinija sparčiai plečia elektrinių automobilių eksportą, naudodama valstybės subsidijas ir dideles gamybos apimtis. Tuo tarpu JAV apsaugo savo rinką ir skolina paramą per Inflation Reduction Act, o kai kurios priemonės įtrauktos į tarifus europietiškai produkcijai. Dėl to Europos gamintojai priversti konkuruoti be analogiškų finansinių priemonių arba masinių žaliavinių išteklių.

Briuselis tarp ambicijų ir realybės

Europos Komisija planuoja aukščiausio lygio diskusiją apie automobilių sektoriaus ateitį, siekdama subalansuoti klimato tikslus ir pramonės poreikius. Ekspertai pabrėžia, kad visiškas vidaus degimo variklių draudimas 2035 m. buvo labai ambicingas net idealioje situacijoje. Šiandien — ribotos žaliavų atsargos, netobula įkrovimo infrastruktūra, didesnės elektromobilių kainos ir skeptiškumas tarp vartotojų — daro šį tikslą sunkiai pasiekiamu.

Techninės pasekmės automobilių specifikacijoms

Baterijų talpa ir nuvažiuojamas atstumas

Europos gamintojai nurodo, kad dabartinės baterijų tiekimo problemos riboja galimybes pasiūlyti konkurencingus kWh ir nuvažiuojamą atstumą. Dėl to EV modelių spekifikacijos — baterijos talpa, reikalingas kWh, įkrovimo galia — dažnai atsilieka nuo lūkesčių, arba brangsta galutinė automobilio kaina.

Varikliai, hibridai ir alternatyvios technologijos

Pramonė ragina atsižvelgti į hibridinių technologijų, vandenilio sprendimų ir dekarbonizuotų degalų vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu. Hibridai ir PHEV gali užtikrinti mažesnes CO₂ emisijas be staigaus pereikvojimo į visišką elektrifikaciją.

Rinkos pozicionavimas ir palyginimai

Europoje gamintojai turi rinktis: investuoti į brangesnę vietinę baterijų gamybą, persikelti į Aziją arba susitaikyti su aukštesnėmis gamybos sąnaudomis. Lyginant su Azijos žaidėjais, Europos prekės ženklai privalo didinti pridėtinę vertę per dizainą, vairavimo dinamiką ir inžineriją, tačiau tai neužtikrina pranašumo, jei tiekimo grandinė lieka pažeidžiama.

Išvados ir gairės Europa

Automobilių sektorius sudaro apie 6 proc. ES užimtumo ir 7 proc. BVP — daugelyje valstybių nariai (ypač Vokietijoje) ši pramonė yra strateginė. Kritikai perspėja: be lankstesnių pereinamojo laikotarpio taisyklių ir didesnių investicijų į baterijų, puslaidininkių bei įkrovimo infrastruktūrą, ES rizikuoja sukelti socialines ir ekonomines pasekmes. Reikalinga platesnė strategija, į kurią įeitų ne tik elektromobiliai, bet ir hibridai, vandenilio technologijos bei dekarbonizuoti kurai, kad siekiami CO₂ tikslai būtų realūs ir teisingi pramonės ir vartotojų atžvilgiu.

Šaltinis: 77

Palikite komentarą

Komentarai