4 Minutės
Aplinkos ministerija pristatė galimybių studiją dėl nuotolinės kelių transporto priemonių taršos stebėsenos realiuoju laiku. Tokia sistema užfiksuotų pravažiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį, valstybinį numerį, greitį ir meteorologines sąlygas. Pirmieji vertinimai rodo, kad nuotolinė kontrolė gali padėti tiksliai identifikuoti pačius taršiausius, techniškai netvarkingus automobilius ir riboti jų dalyvavimą eisme – ypač miestuose kaip Vilniuje ir Kaune.
Siūlomi sprendimo modeliai ir investicijos
Studijoje įvertintos užsienio šalių praktikos ir pasiūlyti trys diegimo modeliai. Efektyviausiu laikomas hibridinis variantas, kai keliuose naudojama tiek stacionari, tiek kilnojama įranga. Pagal skaičiavimus tai leistų patikrinti apie 80 proc. Lietuvos automobilių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių, kuriems būtų taikomos sankcijos arba eismo apribojimai.
Planuojamos investicijos per 15 metų sudarytų apie 12,7 mln. eurų, o ekonominė ir socialinė nauda – beveik 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad nuotolinės kontrolės įdiegimas sumažintų kelių transporto išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų (NOx) apie 6,4 proc. (~1 446 t.), kietųjų dalelių (PM) 10,3 proc. (~193 t.), o anglies monoksido – net 50 proc. (~5 817 t.).
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Pagal nacionalinės teršalų apskaitos duomenis, kelių transportas yra didžiausias NOx šaltinis Lietuvoje – 2023 m. jis sudarė beveik 60 proc. viso šalies NOx kiekio. Nors buvo įsipareigota reikšmingai sumažinti azoto oksidų išmetimus, iki 2023 m. sumažinimas siekė tik 32,7 proc., todėl ES pradėjo teisės pažeidimo procedūrą. Vienas iš esminių problemos veiksnių – senstantis automobilių parkas: vidutinis lengvojo automobilio amžius Lietuvoje jau viršija 16 metų.
Vilniaus pilotas ir praktiniai rezultatai
2021 m. Vilniuje atlikti bandymai, kurių metu nuotoline įranga išmatuota daugiau nei 42 tūkst. pravažiavusių transporto priemonių. Rezultatai parodė – 2–4 proc. automobilių dažnai sukelia apie pusę miesto transporto taršos. Pagrindiniai taršos šaltiniai: senesni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiasvorė technika.
Kaip tai paveiks Lietuvos automobilių rinką?
Nuotolinė taršos kontrolė turės tiesioginį poveikį Lietuvos automobilių rinkai. Didesnė kontrolė gali sumažinti paklausą užterštoms, senoms dyzelinėms mašinoms – ypač toms, kurios neatitinka Euro standartų (pvz., Euro 4 ir senesnės). Tai skatina pirkėjus Lietuvoje rinktis naujesnius, mažiau taršius automobilius arba elektrines/hibridines alternatyvas. Tačiau dėl dažnų naudotų automobilių importų iš Vakarų Europos ir kainų svyravimų, daugeliui vairuotojų Lietuvoje reikės laiko ir finansinių paskatų pakeisti parką.
Įtaka kainoms ir perpardavimui
Jei kontrolė įsigaliotų, tikėtina, kad senų dyzelinių automobilių perpardavimo vertė sumažėtų, o Euro 6 ir elektrinių automobilių paklausa – išaugtų. Tai gali pagreitinti kainų pokyčius Lietuvos automobilių rinkoje: naujesnių automobilių kainos gali kilti, o senų – kristi. Vairuotojams Lietuvoje būtina planuoti ilgalaikes investicijas į emisijų mažinimą (DPF atnaujinimai, SCR), arba rinktis naujesnes transporto priemones.
Techninė perspektyva: specifikacijos, dizainas ir našumas
Nuotolinė kontrolė susitelks į išmetamų teršalų kiekį, bet tai turi ryšį su automobilio technine specifikacija: variklio tipu, išmetimo sistema (DPF, katalizatorius, SCR), variklio valdymo programine įranga. Naujesni automobiliai su moderniomis filtravimo ir ad blue sistemomis gerokai lengviau atitinka taršos normas. Dizaino ir aerodinamikos pokyčiai, taip pat lengvesni kėbulai ir elektrifikacija mažina sąlyginį anglies dioksido ir kietųjų dalelių kiekį, kas yra svarbu ir Lietuvos rinkai, kur daugeliui pirkėjų svarbus eksploatacijos kainų santykis.
Ko tikėtis vairuotojams?
Pagal studiją, tik keli procentai automobilių sudaro didžiausią taršą, tad daugumai vairuotojų Lietuvoje nauja sistema nesukels kasdienių nepatogumų. Tačiau savininkams senų dyzelinių automobilių gali būti skiriami įspėjimai, sankcijos ar ribojimai urbanistinėse zonose. Aplinkos ministras pabrėžia, kad investicija į sistemą yra ilgalaikė visuomenės nauda – mažesnės sveikatos išlaidos ir švaresnis oras.
Apibendrinimas
Nuotolinė automobilių taršos kontrolė gali tapti reikšmingu žingsniu gerinant oro kokybę Lietuvoje ir priversti pokyčius Lietuvos automobilių rinkoje: spartesnę techninę atnaujinimo dinamiką, paklaidų mažinimą ir galimą kainų persitvarkymą. Vairuotojams Lietuvoje verta sekti diskusijas, įvertinti savo automobilio taršos riziką ir svarstyti atnaujinimą arba išmetimo sistemos modernizavimą, ypač jei planuojate dažnai važinėti Vilniuje ar Kaune.
Šaltinis: autoasas
Komentarai