3 Minutės
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 16 d. atmetė Lenkijos bendrovės „Mobilis“ skundą ir leido Vilniaus savivaldybei tęsti didelio masto viešojo transporto konkursą – pirkimą daugiau nei 300 elektrinių autobusų ir keleivių vežimo paslaugų sutartis. Sprendimas panaikino ankstesnius klaidinančius teismo sprendimus ir atvėrė kelią projektui, kuris gali ženkliai pakeisti Vilniaus viešojo transporto vaizdą.
Procesinė eiga trumpai
Šiaulių apygardos teismas birželio 30 d. iš dalies patenkino „Mobilis“ prašymą ir pripažino kai kurias konkurso sąlygas neteisėtomis. Vėliau, po apeliacijos, Aukštesnės instancijos teismas pakeitė šį sprendimą. Taip pat verta paminėti, kad gegužės 5 d. Šiaulių teismas laikinai sustabdė konkursą „Mobilis“ prašymu, tačiau Apeliacinis teismas liepos 15 d. panaikino šį laikinosios apsaugos sprendimą. Rugpjūčio 28 d. Apeliacinis teismas paliko nepakeistą Panevėžio apygardos sprendimą, kuriuo kitos konkurso dalyvės „Transrevis“ prašymu bylos nagrinėjimas buvo laikinai sustabdytas iki ginčo su „Mobilis“ išsprendimo.
Praktinis poveikis Vilniaus ir Lietuvos keliams
Vilniaus meras Valdas Benkunskas yra pažymėjęs, kad konkursas – didžiausias sostinės istorijoje. Planuojama, kad privatūs vežėjai pridės 327 naujus autobusus: bendras Vilniaus autobusų ir troleibusų parkas išaugtų iki 824 vienetų, o iš privataus sektoriaus būtų nupirkta apie 28,4 mln. kilometrų pervežimų. Tai reiškia didesnį maršrutų padengimą, geresnę paslaugų kokybę vairuotojams Lietuvoje ir mažesnį transporto taršos pėdsaką mieste.
Maršrutai ir operatoriai
Šiuo metu Vilniuje yra 106 viešojo transporto maršrutai: 75 valdo „Vilniaus viešasis transportas“, o likusius aptarnauja privatūs vežėjai – „Transrevis“ (23) ir „Kautra“ (8). Nauji autobusai leis optimizuoti maršrutų tinklą, didinti paslaugų dažnumą ir gerinti keleivių patirtį.
Autobusų specifikacijos, dizainas ir našumas
Nors konkrečių modelių konkurso sąlygose nebuvo įvardinta viešai, įvertinus rinkos tendencijas Europos ir Lietuvos automobilių rinkoje, tikėtina, kad bus prioritetas moderniems, žemagrindiniams elektriniams autobusams su didelės talpos baterijomis (nuotolis dažnai 200–400 km priklausomai nuo konfigūracijos), greito įkrovimo galimybėmis ir talpa nuo 70 iki 120 keleivių. Dizaino akcentai – praplėstos keleivių zonos, žemesnis triukšmo lygis ir geresnė energetinė efektyvumas, kas yra svarbu Lietuvos miestams, pavyzdžiui Vilniuje ir Kaune.
Veikimas Lietuvos rinkoje
Elektrinių autobusų populiarumas Lietuvoje auga kartu su viešųjų pirkimų skaidrumu ir infrastruktūros plėtra. Kaina priklausys nuo baterijų tipo, gamintojo ir eksploatacinių sąlygų – tačiau Europoje pastebima, kad pradinės investicijos amortizuojamos per mažesnes kuro ir techninės priežiūros sąnaudas. Vairuotojams Lietuvoje ir miestų planuotojams nauji automobiliai reiškia modernesnį reisų tvarkaraščio laikymąsi ir didesnį komfortą keleiviams.
Rinkos pozicionavimas ir palyginimai su Europa
Investicijos į elektrinį viešąjį transportą atitinka Europos Sąjungos klimato tikslus ir tendencijas automobilių rinkoje. Palyginti su Vakarų Europa, Lietuva dega žingsniu į priekį stiprinant infrastruktūrą ir skatindama privačius vežėjus investuoti į elektrinius autobusus. Tai taip pat palaiko Lietuvos automobilių rinką, suteikiant postūmį vietos serviso sektoriui ir techniniams specialistams.
Apibendrinant, teismo sprendimas yra reikšmingas žingsnis Vilniui įgyvendinti ambicingą viešojo transporto atnaujinimo planą – tai turės ilgalaikį poveikį tiek keleiviams, tiek Lietuvos automobilių rinkai ir miestų mobilumo strategijoms.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai