5 Minutės
Elektrifikacijos banga, kuri pakeitė lengvųjų automobilių rinką, dabar veržiasi ir į sunkųjį transportą. Europoje gamintojai pristato elektrinius sunkvežimių modelius, o Lietuvoje vis dažniau matome betonvežes, atliekų surinkimo automobilius ir miestų logistikos transportą su elektriniais agregatais. Tačiau kilus klausimui, ar Lietuva pasiruošusi šiam perėjimui, svarbu įvertinti infrastruktūrą, prieinamumą, kainodarą ir praktinius sprendimus verslui bei vairuotojams Lietuvoje.
ES reikalavimai ir TEN-T tinklas Lietuvoje
Europos Sąjunga numatė, kad TEN-T pagrindiniuose keliuose kas 60 km turi būti įrengiamos aukštos galios įkrovimo stotys sunkiasvoriam elektriniam transportui. TEN-T tinkle Lietuva turi svarbias jungtis: Via Baltica, Rail Baltica, magistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda, geležinkelio jungtis Vilnius–Klaipėda, Klaipėdos jūrų uostą bei Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus. Tai reiškia, kad koridoriai, jungiantys svarbiausius logistikos mazgus, yra aiškiai nustatyti ir galimi diegti specializuoti įkrovimo parkai.
Kaip atrodo dabartinė įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje
Pagal viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinę sistemą, 2025 m. rugsėjį Lietuvoje vežėsi 4 468 viešosios įkrovimo prieigos. Iš pirmo žvilgsnio tai daug, tačiau sunkusis transportas turi specifinių reikalavimų: gabaritų, įvažiavimo, įkrovimo galios ir stovėjimo trukmės. Įprasti stotelės išdėstymai lengviesiems automobiliams ne visuomet tinka vilkikams su puspriekabėmis.
aukšta galia ir vietos privažiavimui
Ignitis ON operatoriaus duomenimis, sunkiojo transporto prieigoms reikalinga didesnė galia ir tankesnis tinklas. Lietuvoje jau veikia prieigos, siūlančios 150 kW ir daugiau, o keliose vietose įrengtos stotelės su 300 kW ir didesne galia. LTG Vilniaus intermodaliniame terminale įdiegta 360 kW prieiga, kur elektriniai vilkikai gali įsikrauti tarp konteinerių pervežimų. Tokie sprendimai leidžia kombinaciją tarp geležinkelio ir kelių logistinių etapų vykdyti efektyviau.
Praktiniai iššūkiai: gabaritai, ženklinimas ir projektavimas
Vietos planavimas yra tiek pat svarbus kaip ir galia. Net kai kuriose stotelėse sunkvežimiai fiziškai telpa, bet juos aptarnaujančios eismo organizavimo priemonės, įvažiavimo draudimai ar netinkami stovėjimo plotai trukdo veikti. Ekspertai teigia, kad projektavimo klaidos yra greitai išsprendžiamos, jei apie sunkiojo transporto poreikius galvojama iš anksto.
Kas jau važinėja Lietuvoje: realūs pavyzdžiai
Lietuvoje pastebimas spartus komunalinių ir miesto logistikos parko elektrifikavimas. Elektrinės betonvežės, atliekų surinkimo automobiliai, mikroautobusai ir vidutinio svorio sunkvežimiai jau dirba Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir pajūrio maršrutuose. Pagal Regitros duomenis, 2025 m. rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruoti 698 N1 klasės elektromobiliai, o tai reiškia 32 proc. augimą per mažiau nei metus ir rodo augančią paklausą Lietuvos automobilių rinkoje.
rinkos paskatos ir verslo motyvacija
Verslai elektrifikuoja parkus dėl kelių priežasčių: mažesni eksploataciniai kaštai, mažesnės techninės priežiūros išlaidos, o taip pat klientų reikalavimai ir viešieji pirkimai, kuriuose vis dažniau vertinami žalieji pervežimai. Tai ypač aktualu logistikos bendrovėms Vilniuje ir Kaune, kurios vykdo daug regioninių maršrutų.
Technologijos: įkrovimo galios, MCS ir vilkikų specifikacijos
Ateities pagrindas – MCS (Megawatt Charging System), kuris leis pasiekti iki 1 MW įkrovimo galią. Tokie mazgai gali per 30 minučių papildyti energijos atsargas tolimesniems tarptautiniams reisams. Lietuvoje įmonės jau testuoja tokius sprendimus; pavyzdžiui, Finėjas Group įsigijo Mercedes-Benz eActros 600 vilkikus, kurių realus nuvažiuojamas atstumas siekia apie 500 km priklausomai nuo krovinio, maršruto ir klimato sąlygų.
dizainas, našumas ir rinkos pozicija
Elektrinių sunkvežimių dizainas dažnai optimizuojamas aerodinamikai ir baterijų išdėstymui, kad būtų užtikrintas geresnis našumas ir svorio pusiausvyra. Elektros varikliai pasižymi aukštu momentu nuo nulio, todėl pradedant judėti vilkikai yra efektyvūs miestų trasose. Tačiau baterijų talpa, svoris ir aušinimo sprendimai lemia, kuriose rinkose ir maršrutuose technologija bus konkurencinga. Regioniniai pervežimai ir miestų logistikos segmentai šiandien yra aiškiai pranašiausi Lietuvoje.
Ekonomika: kainos, TCO ir Lietuvos vartotojai
Nors pirkimo kaina elektrinių sunkvežimių dažnai yra didesnė nei dyzelinių analogų, bendrosios eksploatacijos išlaidos (TCO) gali būti žemesnės dėl mažesnių energijos ir priežiūros sąnaudų. Lietuvos įmonėms aktualios paskatos, finansavimo galimybės ir nuomos modeliai, leidžiantys sumažinti pradines investicijas. Kainų tendencijos Europoje rodo, kad su mastu ir gamybos plėtra kaina kris, o tai paveiks ir Lietuvos automobilių rinką.
Išvados ir perspektyvos Lietuvos rinkai
Lietuva turi infrastruktūros pagrindus ir aiškų kelią pereiti prie elektronizuoto krovininio transporto. Reikia kryptingo planavimo – tankesnių įkrovimo parkų prie TEN-T trasa, logistikos mazgų ir miestų prieigose, tinkamo ženklinimo bei pritaikytų stovėjimo vietų. Kai tinklas taps tankesnis ir įmonės jausis užtikrintai dėl įkrovimo galimybių Vilniuje, Kaune ir pakeliuose, elektrinis sunkusis transportas taps ne tik ekologiškesnis, bet ir ekonomiškai patrauklesnis Lietuvos verslams bei vairuotojams.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą