3 Minutės
Per pastarąjį dešimtmetį Europos automobilių rinka išgyveno didžiausią technologinį ir reguliacinį lūžį – nuo „Dieselgate“ skandalo iki spartaus posūkio elektromobilių ir įkraunamų hibridų link. Dyzeliniai varikliai, ilgus metus buvę Europos populiariausiu pasirinkimu, prarado milžinišką dalį rinkos. 2015 m. dyzelis sudarė apie 51,6 % naujų lengvųjų automobilių registracijų – daugiau nei 7 mln. parduotų vienetų. Tuo tarpu 2024 m. jų dalis sumažėjo iki maždaug 11,7 % (apie 1,27 mln.).
Aktualūs skaičiai ir tendencijos (ES)
ACEA duomenys rodo, kad pirmuosius aštuonis 2025 m. mėnesius dyzeliai sudarė tik apie 9,4 % visų registracijų. Tuo tarpu grynai elektrinės transporto priemonės (BEV) pasiekė 15,8 %, benzininiai automobiliai – 28,1 %, o hibridai – net 34,7 % rinkos. Vien rugpjūčio mėnesį dyzelio dalis Europos Sąjungoje smuko iki 8,8 %, o įkraunamų hibridų – pakilo iki 10,4 % registracijų, pirmą sykį aplenkus dyzelį pagal mėnesio rodiklius.
Kas skatina PHEV ir EV populiarumą?
Įkraunami hibridai (PHEV) tapo greitu sprendimu gamintojams mažinti CO2 vidurkį ir išvengti Komisijos baudų. Todėl gamintojai plečia PHEV pasiūlą, o pirkėjai Lietuvoje ir Europoje mato jų pranašumus: trumpoms kasdienėms kelionėms – elektrinė eiga, ilgesnėms – benzinas ar dyzelis kaip atsarginė jėgainė. Nuo metų pradžios iki rugpjūčio pabaigos Europoje užregistruota daugiau nei 631 000 PHEV, daugelyje rinkų augimas viršijo 50 % (Ispanija +99,9 %, Vokietija +61,2 %, Italija +62,6 %).
Dyzelio situacija Lietuvoje
Remiantis ACEA ir „Transporto priemonės Europos keliuose 2025“ ataskaita, Lietuva vis dar turi aukštą dyzelinių automobilių dalį – apie 58,4 % visų registracijų (duomenys atnaujinti 2023 m.). Tačiau tendencijos pastebimos ir čia: Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose didėja BEV bei PHEV pasiūla, mažėja pardavimų tempas naujų dyzelinių modelių, o naudotų dyzelinių automobilių kainos kartais mažėja dėl mažėjančio pirkėjų susidomėjimo.
Įtakos vairuotojams Lietuvoje
Vairuotojams Lietuvoje dyzelio praradimas reiškia didesnę pasiūlą alternatyvų: pigesnius naudotus benzininės ar hibridinės pirkinius, daugiau PHEV pasiūlymų ir augantį EV pasirinkimą. Miestuose, tokiuose kaip Vilniuje ir Kaune, gerėjanti įkrovimo infrastruktūra dar labiau palankina elektromobilius kasdieniame naudojime.
Techninės charakteristikos, dizainas ir našumas
Dyzeliniai varikliai tradiciškai pasižymi dideliu sukimo momentu ir efektyvumu ilgose kelionėse bei autostradoje. Tačiau šiuolaikiniai PHEV modeliai dabar siūlo gerą elektrinį nuvažiuojamą atstumą (dažnai 40–80 km pagal gamintojus), žemą kasdienio eksploatavimo kainą ir mažesnes išmetamųjų dujų emisijas mieste. Elektriniai automobiliai išsiskiria žemu triukšmo lygiu, paprastesne priežiūra ir eksploatavimo sąnaudų mažinimu, nors pirminės įsigijimo kainos ir toliau išlieka aukštesnės.
Rinkos pozicionavimas ir kainos Lietuvoje
Automobilių gamintojai perskirsto gamybos pajėgumus ir kainoraščius – Lietuvoje tai reiškia platesnį PHEV/EV asortimentą salone ir reklamoje. Naudotų dyzelių pasiūla didėja, todėl jų kainos gali kristi, o pirkėjams reikėtų atsižvelgti į ateities pardavimo riziką. Dėl didėjančios įkrovimo infrastruktūros Vilniuje ir Kaune, elektromobiliai tampa vis patrauklesni ir miestų vairuotojams.
Išvada: ką rinktis lietuviui?
Tiems, kurie daugiausiai važinėja greitkeliais ir kasdien įveikia ilgus atstumus, dyzelis dar gali būti racionalus pasirinkimas, tačiau su didesne rizika dėl ateities perpardavimo. Miesto vairuotojams Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir kituose regionų centruose – patrauklesni yra PHEV arba BEV dėl neišvengiamo ekologinio reguliavimo, mažesnių eksploatacijos sąnaudų ir gerėjančios įkrovimo infrastruktūros. Apsvarstykite savo maršrutus, įkrovimo galimybes ir naudotų automobilių rinkos tendencijas prieš priimdami sprendimą.
Šaltinis: technologijos
Palikite komentarą