4 Minutės
Remiantis Lietuvos Energetikos agentūros duomenimis, kelionė elektra varomu automobiliu šiuo metu yra ekonomiškiausia alternatyva Lietuvos automobilių rinkoje. Trečiąjį 2025 m. ketvirtį vidutinės 100 km sąnaudos keleiviniam elektromobiliui siekė 5,24 EUR, o lengvam krovininiam elektriniam automobiliui – apie 7,82 EUR. Tokie skaičiai rodo aiškią naudą vairuotojams Lietuvoje, ypač tiems, kurie daug važinėja Vilniuje, Kaune ar tarpmiestiniais maršrutais.
Kaip keitėsi įkrovimo ir kuro sąnaudos?
Vidutinė elektros kaina elektromobilių įkrovimui trečiąjį ketvirtį buvo apie 0,31 EUR/kWh (antrojį ketvirtį – 0,29 EUR/kWh). Dėl to 50 kWh talpos bateriją įkrauti vidutiniškai kainavo daugiau nei anksčiau – matomas 5,2 % sąnaudų padidėjimas, lyginant Q3 su Q2. Palyginimui, dyzelino sąnaudos 100 km siekė 8,16 EUR (padidėjimas 2,6 % lyginant su Q2), benzino sąnaudos – 9,06 EUR, o SGD (suslėgtų gamtinių dujų) – apie 7,14 EUR už 100 km.
Viešųjų ir privačių įkrovimo vietų reikšmė
Svaro balansą tarp pigių ir brangesnių įkrovimų stipriai paveikė viešojo įkrovimo prieigų skaičiaus augimas. Q3 viešų įkrovimo taškų padaugėjo daugiau nei 1 850 ir šiuo metu Lietuvoje yra apie 4 533 viešai prieinamos įkrovimo prieigos. Taip pat įrengta beveik 9 200 privačių įkrovimo vietų, finansuotų dalinai valstybės dotacijomis. Kadangi viešose stotelėse kWh kaina dažnai aukštesnė nei namuose ar darbovietėje, bendros vidutinės sąnaudos įkrovimui išaugo.
.avif)
Įkrovimo naudojimas ir elgsena
Rugsėjo mėnesį viešosiose stotelėse suvartota apie 1,5 GWh elektros (rugpjūtį – 1,8 GWh). Per metus vidutinė mėnesio sąnauda viešose stotelėse siekia apie 1,4 GWh. Šie skaičiai rodo, kad elektromobiliai Lietuvoje ne tik populiarėja, bet ir aktyviai naudojami kasdieniame maršrute – ypač miestuose kaip Vilnius ir Kaunas, kur įkrovimo tinklas plečiasi sparčiau.
Elektrinių automobilių registracija ir rinkos tendencijos
Per 2025 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruota 52 023 lengvųjų keleivinių automobilių. Iš viso šalyje jau yra beveik 40 300 elektrinių lengvųjų automobilių: spalio 1 d. įregistruoti 39 502 keleiviai elektriniai automobiliai (21 053 grynieji elektromobiliai ir 18 449 įkraunami hibridai). Taip pat registre matyti 774 krovininiai elektriniai lengvieji automobiliai (757 grynieji EV ir 17 PHEV). Grynieji elektromobiliai per Q3 fiksavo 24,9 % augimą, kai tuo tarpu benzinu ir dyzelinu varomų automobilių registracijos smuko 2,9 % ir 2,8 % atitinkamai.
Ko nori vairuotojai Lietuvoje?
Lietuvos vairuotojai vis labiau vertina žemesnes eksploatacijos išlaidas, patogų įkrovimo tinklą miestuose (ypač Vilniuje ir Kaune) bei valstybės skatinimą įsirengti privačias įkrovimo vietas. Dėl to rinkoje populiarėja tiek grynieji elektromobiliai, tiek įkraunami hibridai – pasirinkimas priklauso nuo biudžeto, kasdienio nuvažiuojamo atstumo ir prieigos prie namų įkrovimo.
Techniniai aspektai ir rinkos pasirinkimai
Specifikacijų požiūriu elektromobiliai pasižymi skirtingais baterijų talpos, įkrovimo galia ir realiu nuvažiuojamu atstumu. 50 kWh klasės baterija yra populiari segmentuose, kur reikalinga praktiška kasdienio naudojimo autonomija (~300–400 km realaus mišraus ciklo priklausomai nuo modelio). Lietuvoje pirkėjai dažniau renkasi modelius, kurie siūlo greitą įkrovimą, gerą energetinį efektyvumą ir priimtiną kainą – tai lemia tiek Europoje, tiek vietinėje rinkoje formuojamą pasiūlą.
.avif)
Dizainas, našumas ir pozicionavimas rinkoje
Dizaino ir našumo prasme elektromobiliai konkuruoja su įprastiniais vidaus degimo variklių automobiliais: modernus interjeras, žemesnis triukšmas, instantinis sukimo momentas ir mažesnės eksploatacijos išlaidos. Gamintojai Lietuvoje pozicionuoja elektrinius modelius kaip miesto ir regionų mobilumo sprendimą, o aukštesnės klasės modeliai – kaip prestižinius bendro vartojimo pakaitalus. Tai keičia Lietuvos automobilių rinką ir pirkėjų lūkesčius.
Išvados vairuotojams Lietuvoje
Elektromobilių eksploatavimo sąnaudos Lietuvoje išlieka žemesnės nei benzino ar dyzelino (remiantis 100 km kaštais), tačiau augantis viešųjų įkrovimo stočių skaičius daro įtaką vidutinėms sąnaudoms. Vairuotojams Lietuvoje svarbu vertinti ne tik kainą už kWh, bet ir realią prieigą prie pigių privačių įkrovimo sprendimų bei modelio specifikacijas (baterijos talpa, įkrovimo galimybė, rida). Rinkos tendencijos rodo, kad elektrinių automobilių pasirinkimas Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose dar labiau augs, ypač jeigu didės pasiūla ir mažės pradinė kaina palankiems modeliams Europos ir Lietuvos rinkose.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą