5 Minutes
Kol dauguma moksleivių vasarą ilsisi, Vilniaus humanistinėje mokykloje (VHM) birželio pradžia skiriama ne atostogų rutinai, o asmeniniams projektams, kūrybai ir savarankiškam mokymuisi. Čia jau ne vienerius metus taikoma praktika, kai viena pirmoji birželio savaitė tampa laiku, kai mokiniai patys pasirenka, ką nori tyrinėti, konstruoti ar sukurti, o vėliau savo darbus pristato mokyklos „Mokslo mugėje“.
Šių metų parodoje netrūko ryškių idėjų: nuo savarankiškai suvirinto motociklo iki trumpametražio filmo, dirbtinio intelekto agento ir kitų originalių sumanymų. Pasak VHM vadovės ir švietimo ekspertės Sonatos Petraitienės, būtent tokia veikla padeda vaikams ne tik užimti laiką, bet ir atrasti jiems artimas sritis, išmokti veikti savarankiškai bei įgyvendinti savo idėjas nuo pradžios iki rezultato.
Asmeniniai projektai ugdo daugiau nei dalykines žinias
S. Petraitienė pabrėžia, kad vasara yra puikus metas ugdyti kitokius gebėjimus nei per įprastas pamokas. Anot jos, vaikams svarbu suteikti erdvės eksperimentuoti, bandyti, klysti ir mokytis iš asmeninės patirties. Būtent todėl mokykla su mokiniais dirba ištisus metus, o birželio pradžia tampa laikotarpiu, kai kiekvienas gali gilintis į tai, kas jam iš tiesų įdomu.
„Vasara leidžia augti kitaip – išbandyti save, ieškoti dominančių temų, eksperimentuoti ir mokytis per praktiką. Tam reikalinga aplinka, kuri skatintų kūrybiškumą ir suteiktų galimybę veikti pačiam“, – sako mokyklos vadovė.
Pasak jos, tokie projektai augina ne tik žinias, bet ir atsakomybę, planavimo įgūdžius, atkaklumą bei gebėjimą siekti užsibrėžto tikslo. Mokiniai patys nusprendžia, ko imsis, todėl visą procesą valdo nuo idėjos iki galutinio pristatymo.
Devintoko Mykolo idėja – DI agentas mokiniui
Vienas šių metų darbų, sulaukusių dėmesio, buvo devintoko Mykolo Petravičiaus projektas. Moksleivis nusprendė kurti dirbtinio intelekto agentą, skirtą mokiniams. Jo tikslas – padėti planuoti namų darbų atlikimą, įvertinti užduočių sudėtingumą ir sudėlioti aiškesnį darbų grafiką.
Mykolas pasakoja, kad idėja gimė iš kasdienės patirties ir aplinkos, kurioje jis auga. Kadangi šeimoje daug kalbama apie verslo konsultacijas ir problemų sprendimą, jam natūraliai kilo noras ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi kitiems jauniems žmonėms. Pradėjęs nuo pažįstamos mokyklinės aplinkos, jis nusprendė sujungti TAMO dienyną, namų darbus ir dirbtinį intelektą į vieną praktišką sumanymą.
Pasak devintoko, ši kryptis jam svarbi ir dėl ateities planų. Jis tiki, kad DI vaidmuo ateityje tik didės, todėl nori prie šios srities prisiliesti dar mokykloje ir vėliau ją sieti su savo profesiniu keliu.
Sąmoningo sapnavimo tema ir kūrybinė disciplina
Kitas devintokas Rafaelis šiemet pasirinko visai kitokią kryptį – jis tyrinėjo sąmoningą sapnavimą. Nors ši tema nėra tiesiogiai susijusi su jo svajonių profesija, moksleivis sako norintis prie jos grįžti ir ateityje, jau laisvalaikiu.
Rafaelis pasakoja, kad ši idėja jam iškilo kaip vienas iš klausimų, į kuriuos norėjo rasti atsakymą. Didžiausiu iššūkiu, anot jo, tapo ne pati tema, o gebėjimas suderinti projektą su kasdieniu ritmu. Reikėjo laikytis miego režimo, rasti laiko sportui ir poilsiui net ir tuo metu, kai darbų buvo labai daug.
Tokie projektai parodė, kad laisvas mokymasis gali apimti ne tik technologijas ar inžineriją, bet ir psichologines, kūrybines temas, kurios skatina mokinius gilintis į save ir pasaulį aplinkui.
Didžiausią įspūdį paliko per dvi savaites suvirintas motociklas
Labiausiai Rafaelį sužavėjo dešimtokas Adomas, kuris per dvi savaites savo rankomis sukonstravo motociklą. Pats moksleivis teigia, kad šis sumanymas gimė iš seniai puoselėtos svajonės turėti motociklą ir iš noro suprasti, kaip tokia transporto priemonė iš tiesų kuriama.
Adomas pasakoja, kad sudėtingiausias etapas buvo tiksliai suvirinti visą motociklo rėmą. Kadangi net menkiausias netikslumas gali paveikti transporto priemonės važiavimą, reikėjo labai preciziško darbo ir kantrybės. Tam jis naudojo specialius suvirinimo stalus, leidžiančius tvirtai ir tiksliai fiksuoti detales, kad šios nepakryptų ir nesideformuotų dėl karščio.
Nors šis procesas pareikalavo daug kruopštumo, dešimtokas sako, kad būtent toks etapas ir suteikė projektui didžiausią vertę. Jam tai buvo ne tik techninis išbandymas, bet ir galimybė suprasti, kiek daug lemia tikslumas mechanikoje bei transporto priemonių kūrime.
Variklio modifikavimas tapo įdomiausia dalimi
Dar viena svarbi projekto dalis buvo variklio tobulinimas. Adomas sako, kad anksčiau varikliai jam atrodė sudėtingi ir suprantami tik itin gabiems žmonėms, tačiau pradėjus domėtis ši nuostata pasikeitė.
Jis panaudojo 212cc variklį, dažnai taikomą motoblokuose ir statybinėje technikoje. Vėliau pašalino apsukų ribotuvą, įdėjo naują vm22 tipo karbiuratorių ir pakeitė vožtuvus bei spyruokles. Po šių pakeitimų variklis tapo gerokai galingesnis ir, kaip pats sako moksleivis, nebeprimena žoliapjovės garso.
Šis projektas tapo vienu ryškiausių mokyklos parodos darbų ir aiškiai parodė, kad techniniai gebėjimai gali būti ugdomi ne tik pamokose, bet ir per praktinę, mokinio iniciatyva pagrįstą veiklą.
Trumpametražis filmas ir 3D vikšramobilis
Ne mažiau įdomų projektą pristatė devintokė Smiltė. Ji asmeniniam darbui pasirinko trumpametražio filmo „Jūra“ kūrimą. Filmas pasakoja apie paauglių ilgesį meilei, o pati mokinė teigia jau kurį laiką besidominti kinu, lankanti vaidybos užsiėmimus ir dažnai pati rašanti scenarijus.
Smiltė sako, kad ši mokyklinė savaitė tapo gera proga išbandyti save ne tik kaip autorę, bet ir kaip režisierę. Anot jos, kino aikštelėje daug įdomiau būti už kameros, o ne prieš ją. Kuriant filmus jai atsiveria galimybė perteikti ir asmeninius išgyvenimus, mintis bei temas, kurios jai svarbios. Mokinė taip pat pripažįsta, kad ateityje ją domina režisierės arba prodiuserės kelias.
Įspūdį jai paliko ir techniniai darbai. Tarp jų – devintoko Beno projektas, kuris per savaitę sukūrė 3D vikšramobilį. Benas teigia, kad labiausiai patiko dirbti su elektronika ir motorų sukimųsi konfigūravimu, ypač tada, kai akivaizdžiai matėsi progresas. Moksleivis taip pat pasakoja, kad jį įkvėpė pernai matyti inžineriniai darbai, todėl šiemet norėjosi sukurti dar sudėtingesnį ir įdomesnį projektą.
Pasak Beno, šis sumanymas glaudžiai siejasi ir su jo svajonių profesija – inžinerija. Tai dar kartą parodė, kad mokyklos projektų savaitė suteikia progą mokiniams ne tik mokytis, bet ir praktiškai išbandyti savo ateities kryptį.
Laisvojo mokymosi savaitė Vilniuje tampa tradicija
Vilniaus humanistinėje mokykloje kasmet rengiama Laisvojo mokymosi savaitė jau tapo savita tradicija. Jos metu mokiniai gali susitelkti į jiems artimas temas ir dirbti be įprasto pamokų ritmo. Savaitės pabaigoje vykstanti „Mokslo mugė“ suburia visą bendruomenę – čia pristatomi kūrybiniai, inžineriniai ir moksliniai projektai, o labiausiai pavykę darbai įvertinami piniginiais prizais.
Šių metų paroda dar kartą parodė, kad mokiniai gali nustebinti ne tik idėjomis, bet ir gebėjimu jas paversti realiais, apčiuopiamais rezultatais. Nuo motociklo iki DI sprendimų ar kino kūrinių – visi projektai atskleidė skirtingus talentus ir įrodė, kad savarankiškas mokymasis gali būti labai kūrybiškas ir prasmingas.
Leave a Comment