Apie 5 tūkst. pavežėjų Lietuvoje gali netekti leidimų vykdyti veiklą, nes yra skolingi valstybei arba neatitinka kitų reikalavimų. Vilniuje ir Kaune surengti patikrinimai parodė, kad reikalavimų neatitiko apie 70 proc. patikrintų vairuotojų.
Pavežėjų paslaugomis Lietuvoje kas savaitę naudojasi mažiausiai 300 tūkst. žmonių, tačiau keleiviai dažniausiai netikrina, ar vairuotojas turi visus reikiamus dokumentus, galiojantį draudimą ir leidimą vežti keleivius.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pažeidėjams išsiuntė įspėjimus. LTSA vadovo Remigijaus Lipkevičiaus teigimu, per penkias darbo dienas jie privalo pašalinti nustatytus neatitikimus, kitaip leidimai bus panaikinti.
Lietuvoje išduota 12,6 tūkst. leidimų vykdyti pavežėjo veiklą. Susisiekimo ministro Juro Taminsko teigimu, apie 5 tūkst. leidimų turėtojų yra skolingi valstybei, o bendra nesumokėtų mokesčių ir baudų suma viršija 9 mln. eurų.
Iš visų skolininkų apie 900 yra užsieniečiai. Vieno pavežėjo skola valstybei viršija 1,5 mln. eurų.
Reikalavimas neturėti mokestinių skolų įtvirtintas Kelių transporto kodekse, tačiau Kurjerių ir vairuotojų asociacijos pirmininkas Dalius Rudokas teigia, kad iki šiol jis iš esmės galiojo tik popieriuje. Pasak jo, nepakankamai tikrinami ir užsieniečių leidimai gyventi Lietuvoje: leidimas gali būti sustabdytas, tačiau individuali veikla ir pavežėjo paskyra toliau lieka aktyvios.
Per patikrinimus nustatyta ir kitų pažeidimų. Vairuotojai vengia atlikti privalomąją techninę apžiūrą arba renkasi pavežėjo veiklai netinkamą draudimą.
Pagal galiojančias taisykles iki penkerių metų amžiaus automobiliai techninę apžiūrą turi atlikti kasmet, o senesni nei penkerių metų automobiliai tikrinami kas pusmetį. R. Lipkevičius teigia, kad šioje srityje vairuotojai randa įvairių būdų apeiti reikalavimus.

D. Rudoko teigimu, platformos neturi tiesioginės prieigos prie techninės apžiūros ir draudimo duomenų. Jis taip pat pažymėjo, kad pateikiamus dokumentus galima suklastoti pasitelkus šiuolaikines skaitmenines priemones.
Pavežėjimo platformos teigia reikalaujančios iš vairuotojų pateikti dokumentus, tačiau patikrai būtų patogiau naudoti oficialius valstybės duomenis. „Bolt“ pavežėjimo paslaugų vadovė Lietuvoje Adelė Lasionytė teigė, kad platforma neturi tiesioginių integracijų, kurios leistų realiuoju laiku gauti informaciją iš LTSA.
Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad institucijų bendradarbiavimas iki šiol buvo nepakankamas. Planuojama sustiprinti keitimąsi informacija, kad LTSA gautų duomenis iš „Transekstos“, Draudikų biuro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Reidų metu taip pat nustatyta nemažai Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko teigimu, dažniausiai fiksuojamas ištisinių linijų kirtimas, persirikiavimas neįjungus posūkio signalo ir pavojingas manevravimas.
Valdžios institucijos kartu su „Regitra“ planuoja įvesti teorinių ir praktinių vairavimo žinių patikrinimus. Taip pat svarstoma prieš išduodant leidimą dirbti įpareigoti pavežėjus išlaikyti klientų aptarnavimo kultūros egzaminą.
Dar viena svarstoma priemonė – specialus pavežėjų automobilių ženklinimas. Jis leistų policijos pareigūnams lengviau atpažinti tokius automobilius kasdieniame eisme, o ne tik per specialius reidus.
Pažeidimų nustatoma ir dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių. Šiuo metu patikrinimus atlieka Kalbos komisija, tačiau nuo 2028 metų, siekiant gauti leidimą, planuojama reikalauti sertifikato, patvirtinančio bent minimalias lietuvių kalbos žinias.
Susisiekimo ministerija kitąmet pavežėjų kontrolei planuoja skirti papildomus 2 mln. eurų.




Diskusija
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.