Vilniuje vėl siūlomas metro: stotis prie Baltojo tilto

Seime įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma sudaryti sąlygas Lietuvoje įgyvendinti metro projektą ir integruoti jį į kitų ypatingos valstybinės svarbos projektų infrastruktūrą. Vienas iniciatyvos rengėjų, demokratas Tomas Tomilinas, siūlo Vilniaus metro susieti su „Rail Baltica“ ar kitu transporto mazgu, o stotį įrengti prie Baltojo tilto.

Pataisomis siūloma metro integruoti į viešojo transporto sistemą ir sudaryti galimybę vienoje infrastruktūroje derinti kelias viešojo transporto rūšis. T. Tomilino teigimu, Vilniuje galėtų būti tiesiamas mišrus metro: tankiai apgyvendintose teritorijose, senamiestyje ir miesto centre linija būtų požeminė, o už jų ribų tęstųsi antžemine trasa.

„Visi pažangūs Vakarų miestai eina būtent tuo keliu – jungia traukinių sistemą su miesto poreikiais. Metro nestato vien po žeme, o renkasi mišrų variantą, kaip Paryžiuje: tankiai apgyvendintose vietose, senamiestyje ir centre jis eina po žeme, o toliau – ant žemės. Tai daug pigiau“, – BNS sakė parlamentaras.

Jis mano, kad į projektą turėtų įsitraukti valstybė, nes metro galėtų būti svarbus ne tik susisiekimui, bet ir kariniam mobilumui, gyventojų evakuacijai bei slėptuvių infrastruktūrai. T. Tomilino teigimu, vien savivaldybės galimybių tokiam projektui nepakaktų.

„Tokios šalys kaip Lietuva neturi galimybių vieno miesto biudžetu ir vieno miesto pastangomis sukurti tokius projektus“, – teigė demokratas.

Politikas siūlo atsižvelgti į Rygos pavyzdį, kur miesto poreikiai, jo teigimu, susieti su „Rail Baltica“ projektu. Jo siūloma Vilniaus trasa galėtų driektis per Pilaitę ir miesto centrą iki geležinkelio stoties, o centre būtų požeminė. T. Tomilinas taip pat siūlo dalį trasos, pavyzdžiui, Narbuto gatvėje, tiesti ant žemės.

„Negali „Rail Baltica“ Vilniuje eiti tik iki stoties. Turi eiti per Pilaitę, per centrą ir tada į stotį. Centre eitų po žeme, o, pavyzdžiui, Narbuto gatvėje – ant žemės. Stotį reikėtų įrengti prie Baltojo tilto“, – aiškino parlamentaras.

Jo teigimu, kurti atskiros naujos transporto rūšies nereikėtų. Esamą geležinkelių sistemą būtų galima išplėsti atšaka iš stoties į miesto centrą, o toks metro, politiko vertinimu, būtų greitesnis ir talpesnis už klasikinį metro.

Oponentai abejoja projekto laiku ir finansavimu

Dalies valdančiųjų ir opozicijos atstovų vertinimu, dėl įtemptos geopolitinės situacijos tokį projektą dabar įgyvendinti būtų nerealu. Jie pripažįsta, kad metro infrastruktūra galėtų būti tinkama priedanga, tačiau abejoja siūlomų pataisų būtinybe.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė, kad metro statybos yra svarbios ir reikalingos, tačiau Lietuvoje jau galioja įstatymas, numatantis, kaip toks projektas galėtų būti įgyvendinamas.

„Jeigu turite pinigų, įgyvendinkite: aptarkite Vyriausybėje, savivaldybėje. Ar savivaldybė kur nors kreipėsi ieškodama finansavimo? Ką nors darė? Ar ji tiesiog nori, kad Seimas įpareigotų Vyriausybę tai finansuoti? Bet kodėl netinka seniai priimtas įstatymas?“ – BNS sakė R. Sinkevičius.

Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad tikėtis Europos Sąjungos finansavimo tokiam projektui būtų naivu. Jos teigimu, dėl ES biudžeto lėšų konkuruos gynyba, regionai, žemės ūkis, tranzitas ir kitos sritys, todėl šį siūlymą ji vertina kaip galimai susijusį su artėjančiais savivaldos rinkimais.

I. Šimonytė taip pat abejoja galimybe metro projektą susieti su „Rail Baltica“. Jos teigimu, pačiam „Rail Baltica“ projektui trūksta reikalingo finansavimo, be to, geležinkelio trasa per Vilnių neina. Tokiu atveju dar reikėtų tiesti jungtį nuo Vilniaus iki Kauno.

Vis dėlto politikė pripažino, kad metro Vilniuje būtų naudingas ir kaip priedanga.

Pagal dabar galiojantį įstatymą metro statybas galėtų vykdyti savivaldybė, jos kontroliuojama įmonė, o projektas taip pat galėtų būti įgyvendinamas pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartį arba koncesijos pagrindu.

Diskusijos dėl metro Vilniuje vyksta daugiau nei dešimtmetį. Projekto šalininkai teigia, kad jis pritrauktų milijonines investicijas ir padėtų mažinti spūstis, o kritikai abejoja, ar sostinėje pakanka gyventojų, kad statybos atsipirktų, ir įspėja apie galimą žalą paveldui.