4 Minutės
Ši žiema su sniegu ir speigu sudrebino kasdienį eismą Vilniuje — gatvėse formavosi milžiniškos spūstys, miestiečiai skundėsi vėluojančiais autobusais ir troleibusais. Problema pažįstama vairuotojams Lietuvoje ir aktuali Lietuvos automobilių rinkai: didesnės kelionės laiko sąnaudos skatina diskusijas apie automobilių poreikį mieste, stovėjimo vietų paklausą ir elektrinių automobilių įsisavinimą kaip alternatyvą. Politikai siūlo skirtingus sprendimus — nuo pigesnių tramvajų ar lengvojo metro iki brangaus klasikinio metro, kurio kaina gali siekti milijardus eurų.
Pasiūlymai – nuo 0,5 iki 5 mlrd. eurų
Seimo narys Tomas Tomilinas siūlo matyti metro kaip vieną iš Rail Baltica atšakų ir panaudoti europinę paramą: pagal šį planą Vilnius–Kaunas atkarpa būtų tiesesnė ir trumpesnė (apie 80 km vietoje 100 km), o finansavimas galėtų būti derinamas su numatoma 5 mlrd. eurų europine investicija. Buvęs meras Artūras Zuokas siūlo alternatyvą – lengvasis metro, įkvėptas Kopenhagos sprendimo, kuris gali būti pigesnis ir greičiau įgyvendinamas. Tuo tarpu dabartinė miesto valdžia labiau linkusi plėsti autobusų ir troleibusų tinklą, kol bus priimtas sprendimas.
Kainų orientyrai
Politikų ir specialistų vertinimu, 10 km tramvajaus linija Vilniuje gali kainuoti apie 0,5 mlrd. eurų. Lengvasis metro greičiausiai atitiktų kainų lygį nuo 1 mlrd. eurų už 10 km, o klasikinis požeminis metro – nuo 3 iki 5 mlrd. eurų už tą patį atstumą. Tokie skaičiai tiesiogiai veikia miesto biudžetą ir galimybes Lietuva gauti papildomas Europos investicijas.
Stotys, maršrutai ir miesto pritaikymas
T. Tomilinas siūlo pagrindinę stotį įrengti Vilniaus centre prie Baltojo tilto, iš kurios būtų tiesioginės jungtys po Vilnių ir net link Kauno. A. Zuokas ragina rinktis sistemą, kuri mažiau užima gatvių erdvės ir dažnai važiuoja virš žemės ar po ja pagal poreikį. Miesto administracija pabrėžia, kad sprendimas daug priklausys nuo to, kas finansuos projektą — miestui vienam tokios investicijos būtų per didelės.
Kaip transporto sprendimai veikia Lietuvos automobilių rinką?
Transporto infrastruktūros pokyčiai tiesiogiai koreliuoja su automobilių pardavimais ir modelių pasirinkimu. Jei Vilnius pasirenka spartų ir talpų susisiekimą, dalis gyventojų gali sumažinti poreikį turėti antrą automobilį arba visiškai atsisakyti nuosavo automobilio miesto ribose. Tai gali sumažinti paklausą didelėms hečbekų ir visureigių kategorijoms miesto vartotojų tarpe, o padidinti susidomėjimą elektriniais kompaktiškais miestų automobiliais bei naudotų automobilių segmentu, populiariu Lietuvoje.
Automobilių specifikacijos ir rinkos tendencijos
Dėl spūsčių ir brangesnio parkavimo Vilniuje vairuotojams Lietuvoje patrauklesni tampa mažesni ir ekonomiškesni modeliai: kompaktiški hečbekai, hibridai ir vis labiau elektrinės transporto priemonės. Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais rodo nuolatinį naujų EV pasiūlos augimą, tačiau kainų diapozonas vis dar aukštesnis nei Vakarų Europoje, todėl vartotojai dažnai renkasi naudotus importuotus automobilius. Metro ar tramvajaus įrengimas gali paskatinti EV infrastruktūros plėtrą — daugiau įkrovimo punktų tarp stotelių ir prie verslo centrų.
Techninės savybės: tramvajus, lengvasis metro ir klasikinis metro
Tramvajus: dažnai žemesnės sąnaudos, lėtesnis greitis (iki 70 km/val.), geresnė integracija į gatvių tinklą, mažesnė keleivių talpa. Lengvasis metro: mišrus sprendimas — dalis trasių ant estakadų, dalis po žeme, vidutinė greitis apie 80–100 km/val., aukštesnė keleivių talpa ir dažnis. Klasikinis požeminis metro: aukščiausios įsigalėjimo ir eksploatavimo sąnaudos, didžiausias greitis ir talpa, nepriklausomas nuo gatvių eismo. Kiekvieno sprendimo pasirinkimas Lietuvos miestui reiškia skirtingą investicijų grąžą ir poveikį kasdieniam keleivių srautui bei automobilių naudojimui.
Išvados ir poveikis vairuotojams
Vilniuje priimtas sprendimas turėtų būti suderintas su transporto politika Lietuva mastu: nuo to priklausys Lietuvos automobilių rinkos dinamika, viešojo transporto konkurencingumas ir vairuotojams Lietuvoje teikiamos galimybės pasirinkti patogesnį, greitesnį ir tvaresnį keliavimo būdą. Kol kas diskusijos intensyvios, o realūs sprendimai priklausys nuo finansavimo šaltinių, politinės valios ir miesto gyventojų poreikių.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą