4 Minutės
Degalų akcizo didinimo atidėjimas – ką prognozuoja ekonomistai?
Ekonomistai ir verslas prognozuoja, kad kitąmet Seimas greičiausiai atidės planuotą degalų akcizo ir CO2 dedamosios didinimą. SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad dar vienas akcizo šuolis sumažintų Lietuvos konkurencingumą regione: Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje akcizo augimas buvo minimalus arba jo nebuvo. Nors ankstesnis akcizo padidinimas jau atnešė papildomų biudžeto pajamų, pakartotinis augimas gali atgrasyti pravažiuojantį komercinį transportą nuo kuro pildymo Lietuvoje.
Kaip akcizai ir CO2 mokestis paveikė kuro kainas?
Šiemet įvesta CO2 dedamoji kartu su bendru akcizų didėjimu ženkliai pakėlė kainas: benzino vidutinė kaina išaugo apie 10,1 %, dyzelino – 26,7 %, o specialiai ženklinamam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – net 41,7 %. Papildomai, nuo metų pradžios įvesta „saugumo dedamoji“ padidino kuro kainą maždaug 6 centais už litrą.
Regioninė dinamika ir „degalų turizmas"
Degalų kainų tendencijos rodo, kad Lietuva išsiskiria aukštesnėmis kainomis. Rugpjūčio pradžioje benzino kainos Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje mažėjo 0,3–1,1 %, tuo tarpu Lietuvoje kilo 0,4 %. Dyzelino kainos lyginamose šalyse mažėjo 0,1–2,4 %. T. Povilausko nuomone, tokios tendencijos sustiprina argumentą dėl akcizo didinimo atidėjimo: jei Lietuvos kuro kaina taps akivaizdžiai aukštesnė už kaimynų, pravaziuojantis transportas ims nuolat papildyti baką užsienyje.
Politinės perspektyvos ir rinkos reakcija
Verslo atstovai ragina stabdyti tolimesnį akcizų kėlimą. Birželį ekspremjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad akcizų politika šiuo metu vertinama ir rudenį gali būti priimti sprendimai. Finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, jog vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje paaiškės, ar reikalinga korekcija. Rinkos dalyviai siūlo koordinuoti akcizų planus su kaimyninėmis šalimis, kad sumažėtų kainų disproporcija ir būtų skatinamas kuro pildymas Lietuvoje.
Mokami keliai, tarpmiestinis susisiekimas ir vidaus vežėjai
Nuo liepos plečiamas mokamų kelių tinklas – daugiau nei 1 000 km krašto kelių taps mokami. Nors reforma skirta krovininiam ir komerciniam transportui, didesnės sąnaudos gali atsiliepti ir tarpmiestinių autobusų bilietams. Vežėjai įspėja, kad bilietai gali pabrangti, o tai ypač skaudžiai pajustų mažesnių miestų gyventojai, kuriems autobusas dažnai yra pagrindinė susisiekimo priemonė.
Transporto sektoriaus iššūkiai
Didesni mokesčiai skatina vežėjus ir vairuotojus ieškoti pigesnio kuro užsienyje: pasienio degalinių pardavimai mažėja, valstybė praranda mokesčių pajamas, o vidaus transporto įmonės susiduria su augančiomis sąnaudomis. Ekspertai ragina koordinuoti veiksmus su kaimynėmis valstybėmis, skatinti alternatyvių degalų (B100, HVO, dujos, elektromobiliai) naudojimą ir peržiūrėti kelių mokesčių sistemą, kad sektorius išliktų konkurencingas ir kelionės – prieinamos.
Automobilių specifikacijos, kuro sąnaudos ir vartotojo pasirinkimas
Didėjant kuro kainoms, vairuotojai ir įmonės aktyviau vertina transporto priemonių ekonomiją. Tipiniai skaičiai, į kuriuos atsižvelgia pirkėjai: nedidelio miesto hečbeko benzininis variklis – 5–7 l/100 km, kompaktiškas dyzelis – 4–6 l/100 km, krovininiai sunkesni modeliai – 8–15 l/100 km. Elektromobilių vidutinis realus nuvažiuojamas atstumas (range) dažnai svyruoja 250–550 km, priklausomai nuo baterijos talpos ir eksploatacijos sąlygų.
Dizainas, eksploatacija ir našumas
Automobilių pirkėjams dabar svarbūs ne tik išvaizda ar variklio galia, bet ir aerodinaminis efektyvumas, svorio mažinimas bei galimybė naudoti alternatyvius degalus. Net ir entuziastams, rūpintiems našumu (arktiniai varikliai, didesnis sukimo momentas dyzelinėse versijose), reikia vertinti kuro sąnaudas ir ilgalaikį eksploatacijos kaštą – ypač jei dyzelino akcizas ir toliau augs.
Rinkos pozicija ir lyginimai su kaimynais
Lietuvos rinkoje susidaro dilema: ar siekti didesnių biudžeto pajamų iš akcizų, ar apsaugoti tranzitinį ir vidaus verslą nuo kainų nutolimo nuo kaimynų. Palyginus su Lenkija, Latvija ir Estija, Lietuvos degalų politika turi būti lanksti, kad išvengtume intensyvaus „degalų turizmo" ir nesukeltume papildomų spaudimų transporto sektoriui bei vairuotojams.
Apibendrinant – sprendimai dėl akcizų ir kelių mokesčių turės tiesioginį poveikį kuro kainoms, viešojo transporto bilietams, automobilių pasirinkimui ir sektoriaus konkurencingumui. Rekomenduojama derinti politiką su kaimynais, skatinti kuro efektyvumą, alternatyvius kuro sprendimus ir ilgalaikes investicijas į viešąjį transportą bei EV infrastruktūrą.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą