5 Minutės
Degalų pardavimų nuosmukis: smulkiau apie skaičius
Lietuvos degalų rinka susiduria su reikšmingu nuosmukiu — pirmą šių metų pusmetį mažmeninė kuro prekyba persimetė nuo vienženklio prie dviženklio kritimo. Birželio mėnesio duomenys rodo, kad 6 mėnesių slankusis vidurkis pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 47 mėnesius, o birželį pardavimų mažėjimas siekė beveik 12 proc. Tai — stipriausias smukimas per beveik ketverius metus.
Ekonomisto įžvalgos ir kainų arbitražas
Ekonomistas A. Izgorodinas pažymi, kad tokie rodikliai rodo gilėjančią krizę kuro sektoriuje. Jis atkreipia dėmesį į išliekantį kainų arbitražą: dalis vežėjų ir verslo perka kurą bei pilasi degalus už Lietuvos ribų, kai kaimyninėse valstybėse jie pigesni. Tai didina vidaus degalinių pardavimų spaudimą ir kelia abejonių dėl ilgalaikio rinkos tvarumo.
Kodėl kuro kainos dar nenusileido, nors nafta pinga?
Nors tarptautinė naftos rinka siunčia teigiamus signalus — „Brent“ nafta nuo kelių metų aukščiausio lygio nukrito maždaug 20 proc., o per pastaruosius metus smuktelėjo apie 10 proc. — jos atspindys degalų kainose nėra tiesioginis. Naftos kaina sudaro tik dalį galutinės kuro kainos: apie pusę lemia mokesčiai (akcizas ir PVM), likusią dalį – prekybininkų marža, logistika ir kiti kaštai. Be to, valiutos kursai, tiekimo grandinės ir geopolitika daro įtaką kainų dinamikoje.
Veiksniai, lemiantys naftos kainų kritimą
- OPEC+ sprendimas padidinti gavybą — didina pasiūlą ir mažina kainas;
- Pasaulinės ekonomikos lėtėjimas ir recesijos rizika — mažina paklausą;
- Tiekimo trikdžiai ar sankcijos — gali laikinai pakelti rinkos kainas.
Kaip reguliaciniai pakeitimai paveiks kuro kainą tolimesnėje perspektyvoje?
ES planuojama emisijų prekybos sistema ETS2 (pradedama taikyti nuo 2027 m.) gali pridėti iki ~0,16 EUR/l (16 centų už litrą) prie dyzelino kainos, nes kuro tiekėjams teks pirkti leidimus CO2 emisijoms. Be to, šiemet dyzelino akcizo didinimas jau pridėjo apie 0,10–0,13 EUR/l, o prognozuojamas dar 0,10–0,12 EUR/l augimas kitais metais. Tokie mokesčiai skatina verslą ieškoti pigesnių degalų kaimyninėse šalyse ir mažina valstybės biudžeto pajamas.
Įtaka automobilių rinkai, transporto įmonėms ir vairuotojams
Degalų kainų šuoliai ir pardavimų mažėjimas keičia vartotojų elgseną bei verslo sprendimus. Automobilių entuziastams ir kasdieniams vairuotojams tai reiškia didesnį dėmesį kuro sąnaudoms ir alternatyviems variklio sprendimams:
Specifikacijos ir kuro efektyvumas
Rinkoje vis labiau vertinami automobiliai su mažesnėmis kuro sąnaudomis: mažesnio darbinio tūrio turbo benzininiai varikliai, modernūs dyzeliniai agregatai su žemesnėmis CO2 emisijomis, bei hibridiniai sprendimai. Transporto įmonėms svarbios specifikacijos — vidutinės kuro sąnaudos (l/100 km), keliamoji talpa, realus nuvažiuojamas atstumas ir degalų rūšys (dyzelinas, benzinas, HVO, bio-dyzelis). Priimant sprendimą, reikėtų vertinti ne tik gamintojo deklaruojamą WLTP normą, bet ir realias vairavimo sąlygas, maršrutus bei krovinių rūšį.
Dizainas ir komfortas
Nors dizainas tiesiogiai nelemia kuro kainos, lengvesnės kėbulo konstrukcijos ir aerodinaminiai sprendimai padeda sumažinti sąnaudas. Automobilių gamintojai vis dažniau naudoja kompozitus ir pažangią interjero izoliaciją, kad išlaikytų komfortą, bet sumažintų svorį.
Variklio našumas ir eksploatacija
Transporto įmonėms svarbu subalansuoti variklio galią ir ekonomiškumą. Modernūs varikliai su įpurškimo valdymu, išmaniu pavarų dėžių derinimu ir start-stop sistema gali sumažinti kuro sąnaudas. Telemetrija ir telematika — rakto reikšmė optimizuojant maršrutus ir kondensuojant degalų vartojimą.
Rinkos pozicionavimas ir konkurencinė aplinka
Degalinių sektoriuje matomas dvigubas spaudimas: mažėjant pardavimams dalis operatorių siekia pritraukti klientus paslaugomis (kavinėmis, parduotuvėmis, lojalumo programomis), tuo tarpu kiti orientuojasi į mažesnes maržas ir didesnį kuro pardavimų kiekį. Verslas intensyviau perka kurą užsienyje, o tai skatina politikos formuotojus derinti akcizus su kaimyninėmis šalimis ir ieškoti bendrų sprendimų.
Alternatyvos ir palyginimai: dyzelinas vs. benzinas vs. EV
Priklausomai nuo eksploatacijos, mažiems miestiniams automobiliams efektyvesnis gali būti hibridas arba elektrinis automobilis (EV), ypač jei eksploatacija vyksta daugiausia mieste. Ilgesniems nuotoliams ir sunkiems kroviniams dyzelinas vis dar išlieka efektyvus sprendimas, tačiau įvedami mokesčiai (akcizai, ETS2) keičia sąnaudas ir verslai turi planuoti pereinamąjį laikotarpį — investuoti į telematiką, optimizuoti maršrutus ir svarstyti alternatyvius degalus (HVO, biodujos).
Išvados ir rekomendacijos vairuotojams bei verslui
Artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis degalų kainų mažėjimas, tačiau pokyčiai nebus staigūs ar stabilūs dėl mokesčių, valiutų kursų ir geopolitinių rizikų. Vairuotojams verta rinktis kuro taupymo priemones — ekonomiškesnį važiavimo stilių, reguliarų padangų patikrinimą ir transporto priemonių techninę priežiūrą. Įmonėms rekomenduojama investuoti į telematikos sprendimus, optimizuoti maršrutus, derinti degalų pirkimo strategijas su kaimyninėmis rinkomis ir svarstyti pereiti prie alternatyvių variklių, kad sumažintų priklausomybę nuo kintančių kuro kainų.
Komentarai