4 Minutės
Dyzelino pardavimai krenta — skaičiai ir pasekmės
Per pirmąjį šių metų pusmetį (sausis–liepa) Lietuvoje parduota apie 1,025 mlrd. litrų dyzelino — tai 16,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tik liepos mėnesį kritimas siekė 17,3 proc. Tai rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys. Net vasaros sezono metu, kai tradiciškai tikimasi pardavimų atsigavimo, dyzelino rinka toliau traukiasi.
Degalinių operatoriai praneša apie dramatišką klientų praradimą, ypač pasienio regionuose: kai kurių degalinių apyvartos nukrito iki 95 proc., verslai trumpina darbo laiką, atsisako naktinių pamainų arba visiškai uždaro stotis. Mažesni degalinių tinklai, turintys ribotas finansines atsargas, kenčia labiausiai.
Kodėl taip nutiko?
Pagrindinė priežastis — staigus dyzelino akcizo augimas Lietuvoje. Šiemet akcizas (įskaitant CO2 komponentą) padidėjo apie 26,7 proc. iki 519,6 Eur už 1000 l, o 2026 m. planuojamas dar vienas šuolis (+16,4 proc.) iki 604,8 Eur. Iš viso per 2025–2026 m. akcizas sieks apie 47,5 proc. daugiau nei iki pakeitimų. Toks tempas — vienas greičiausių ES.
Įtaka kuro kainoms ir kryžminės pirkimo tendencijos
Brangstant dyzelinui Lietuvoje, kaimyninėje Lenkijoje kainų skirtumas siekia maždaug 8–10 ct/l. Tai paskatino kuro turizmą — tiek pervežimo įmonės, tiek pasienio gyventojai važiuoja pilti degalų į Lenkiją. Dėl to pasienio degalinės Lietuvoje neteko reikšmingos dalies klientų, o valstybė, planavusi surinkti apie 200 mln. Eur papildomų pajamų iš akcizo pakėlimo, realiai pagal LIEPA skaičiavimus surinks tik apie 110 mln. Eur dėl sumažėjusios paklausos.
Ką tai reiškia Lietuvos automobilių rinkai?
Dyzelino kainos ir mokesčiai formuoja tiek naujų, tiek naudotų automobilių pirkimo nuostatas. Tradiciškai dyzeliniai varikliai Lietuvoje buvo populiarūs tarp vairuotojų, kuriems svarbu ilgas nuvažiuojamas atstumas ir didelis sukimo momentas — tai ypač aktualu sunkesniems automobiliams, krovininiam transportui ir daug kilometrų kasdien važiuojantiems vairuotojams. Tačiau kylanti kuro kaina verčia persvarstyti prioritetus:
- Pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnius benzininus automobilius, hibridus ar elektromobilius mieste (Vilniuje, Kaune).
- Komercinis sektorius (pervežimai, logistika) ieško būdų optimizuoti maršrutus, investuoja į taupesnės klasės transportą arba pereina prie alternatyvių variklių, siekiant sumažinti eksploatacines sąnaudas.
- Naudotų dyzelinių automobilių paklausa sulėtėja, mažėja jų kaina rinkoje.
Specifikacijos, dizainas ir našumas — kaip keičiasi vairuotojų lūkesčiai
Lietuvos pirkėjai vis dar vertina dyzelio privalumus: geresnį degalų sąnaudų rodiklį magistraliniu režimu, aukštesnį sukimo momentą ir ilgesnį nuvažiuojamą atstumą be papildymo. Tačiau brangstant degalams, svarbesni tampa:
- Degalų sąnaudų skaičiai (l/100 km) realiomis eksploatacijos sąlygomis;
- Variklio patikimumas ir priežiūros kaštai;
- Atnaujinta vėjo efektyvumo dizaino (aerodinamika) ir lengvų medžiagų naudojimas mažinančiam suvartojimą;
- Alternatyvios pavaros (mild-hybrid, plug-in hybrid, pilnai elektriniai varikliai) — ypač populiarios miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas.
Rinkos pozicionavimas ir Europos kontekstas
Lietuvos situacija ypač ryški lyginant su kitomis ES valstybėmis — čia akcizo augimo tempas yra vienas didžiausių. Tai mažina konkurencingumą transporto sektoriui ir pritraukiamumą tranzitui per Lietuvą. Europos kontekste matyti poslinkis: daugelis šalių skatina elektromobilumą ir taiko pereinamąją politiką, kuri būtų mažiau skaudi logistikai ir regionams, kur elektros įkrovimo infrastruktūra dar nepakankama.
Praktiniai patarimai vairuotojams Lietuvoje
- Jei dažniausiai važiuojate mieste (Vilnius, Kaunas), apsvarstykite hibridinį arba elektrinį automobilį — ilgainiui kuro išlaidos gali smarkiai kristi.
- Jeigu nuvažiuojate daug kilometrų tarpmiestiniu režimu, lyginkite realius degalų sąnaudų duomenis ir bendrą eksploatacijos kainą (kuro + priežiūra).
- Komerciniai vežėjai turėtų peržiūrėti maršrutus, investuoti į kuro efektyvumą ir svarstyti alternatyvias jėgaines siekiant išlikti konkurencingais tarptautinėje rinkoje.
Hegemoninis dyzelio vaidmuo Lietuvos automobilių rinkoje po truputį kinta — tai lemia ir mokesčių politika, ir technologiniai pokyčiai. Vairuotojams ir verslams reikės adaptuotis, o valdžiai svarbu įvertinti ilgalaikes pasekmes, kad išsaugotų konkurencingumą bei surinktų prognozuojamas mokesčių pajamas.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Komentarai