4 Minutės
Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė bendrą 1,77 mlrd. eurų vertės sutartį, skirtą „Rail Baltica“ vėžės elektrifikavimui — vienam iš didžiausių viešojo transporto ir geležinkelio infrastruktūros projektų Baltijos regione. Projektas, kuriuo iki 2030 m. planuojama nutiesti europinio standarto dvikelį geležinkelį, sujungs Varšuvą per Kauną, Vilnių ir Rygą su Talinu ir numato plataus masto investicijas į eismą, logistiką ir regioninį susisiekimą.
Darbo apimtis ir techniniai sprendimai
Elektrifikavimo sutartį visose trijose šalyse vykdys Ispanijos konsorciumas "Cobelec". Pagal projektą bus nutiesta maždaug 2,4 tūkst. kilometrų elektros tinklo, pastatyta apie 50 tūkst. stulpų ir įrengta traukos tinklo infrastruktūra, kuri leis naudoti elektros traukinius bei sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Lietuvoje elektrifikavimo darbams numatyti apie 818 mln. eurų (be PVM).
Fazinis darbo grafikas ir suderinamumas
Projektas įgyvendinamas fazėmis: elektrifikacija Lietuvoje prasideda kiek vėliau nei pagrindiniai statybos darbai, tačiau pirmoji fazė numatyta iki 2030 m. Tai reiškia, kad didžioji dalis traukos tinklo turėtų būti pastatyta šiame etape. Dėl projektų apimties būtinas technologijų suderinimas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, kad traukiniai galėtų sklandžiai judėti be trukdžių visoje trasoje.
Finansavimas ir ES parama
Europos Komisijos parama „Rail Baltica“ projektui šiuo metu siekia apie 1,6 mlrd. eurų. Liepos mėnesį papildomai paskirta 295,5 mln. eurų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF), iš kurių Lietuvai atiteko apie 95 mln. eurų. Tačiau investicijų poreikis išlieka didelis: pirmojo etapo darbų vertė apskaičiuota apie 15,5 mlrd. eurų (iš jų Lietuvai – ~6,6 mlrd., Latvijai – ~5,5 mlrd., Estijai – ~3,2 mlrd.). Ankstesniais skaičiavimais, iki 2030 m. Baltijos šalims papildomai gali prireikti apie 10 mlrd. eurų, Lietuvai – apie 4 mlrd. eurų.
Viešasis transportas ir regioninė mobilumo sinergija
Elektrifikuotas „Rail Baltica“ suteiks impulsą viešojo transporto plėtrai regione: greitieji traukiniai pagerins traukinių paslaugų dažnumą, sumažins kelionių laiką tarp didmiesčių ir skatins keleivių persėdimus prie vietinių autobusų, tramvajų ar kitų miesto transporto sistemų. Projektas taip pat numato integraciją su oro uostais ir uostais, stiprinant intermodalinę logistiką ir krovinių srautų valdymą.
Poveikis infrastruktūrai: keliai, oro uostai, uostai ir logistika
Rail Baltica ne tik modernizuos geležinkelius — projektas turi reikšmingą efektą ir susijusiai infrastruktūrai: pagerės susisiekimo jungtys su pagrindiniais oro uostais ir jūrų uostais, atsiras nauji terminalai ir logistikos centrai, optimizuojant krovinių srautus ir sumažinant sunkiojo transporto eismą vietinėse kelių arterijose. Tai prisidės prie didesnio eismo saugumo bei sumažins kelius apkraunančių sunkiasvorių transporto srautus.
Vyriausybės vaidmuo, reguliavimas ir politiniai aspektai
Nors politiniai procesai šalyje (pvz., Vyriausybės formavimo trukmė) kartais vėlai stabilizuojasi, „Rail Baltica“ terminams tai nekelia esminių rizikų — projektą koordinuoja Europos Komisija, o valstybės dalyvauja pagal suderintas fazes ir atkarpas. Ministrų kabinetų sprendimai vis dar reikalingi žemės valdymui, leidimams ir investicijų patvirtinimui, tačiau projekto eiga yra suplanuota keliems metams į priekį.
Saugumas ir aplinkosaugos nauda
Elektrifikuotas geležinkelis sumažins išmetamųjų teršalų kiekį, skatins modalinį persiskirstymą iš kelio į geležinkelį ir prisidės prie klimato tikslų. Techninė infrastruktūra, įskaitant stiprinamus pylimus ir elektrifikavimo stulpus, projektuojama atsižvelgiant į saugumo reikalavimus bei aplinkos apsaugos standartus, tačiau reikės nuolatinio poveikio vertinimo, triukšmo mažinimo priemonių ir biologinės įvairovės apsaugos sprendimų statybų metu.
Ekonominė ir socialinė reikšmė
Rail Baltica yra strateginis regioninis projektas, kuris turėtų generuoti darbo vietas statybos etapuose, pagerinti logistikos grandines ir pritraukti investicijas prie geležinkelio koridorių. Pagerėjusi susisiekimo kokybė stiprins miestų konurbaciją, skatins turizmą ir verslo ryšius tarp Baltijos šalių bei Lenkijos, taip pat tarp Baltijos regiono ir Vakarų Europos. Transporto, logistikos ir viešojo transporto plėtra yra kertiniai veiksniai siekiant ilgalaikio ekonominio augimo ir tvaresnio judumo.
Apibendrinant — pasirašyta 1,77 mlrd. eurų sutartis yra svarbus etapas „Rail Baltica“ elektrifikacijos projekte, kuriame būtina tarptautinė koordinacija, didelės investicijos ir dėmesys eismo, saugumo bei aplinkosaugos standartams. Projekto įgyvendinimas žada reikšmingą indėlį į regioninę infrastruktūrą, viešąjį transportą ir logistiką, tuo pačiu mažinant transporto sektoriaus poveikį klimatui.
Šaltinis: delfi
Komentarai