4 Minutės
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad geriausiu atveju elektroninė kelių rinkliava (e-tolling) Lietuvoje galėtų startuoti kitų metų viduryje, o pesimistiniu scenarijumi — 2027 m. sausį. Valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“ jau vykdo su projektu susijusius viešuosius pirkimus, tačiau dėl testavimo, tinklo plėtros ir teisminių procesų paleidimas gali užtrukti.
Progreso eiga ir teisinių ginčų įtaka
Projektas įgyvendinamas etapais: pirmiausia vyksta viešieji pirkimai, vėliau — sistemos nuoma ir diegimas. E-tolling iniciatyva paleista dar 2021 m., planuota pradėti 2024 m. viduryje, vėliau Seimas perkėlė startą iki 2025 m., o dėl teismų procesų buvo skelbiami pakartotiniai konkursai. Kai kurios bylos jau baigėsi taikos sutartimis, todėl „Via Lietuva“ gavo teisę tęsti konkursus ir pereiti prie diegimo.
Paleidimo terminai ir testavimas
Taminskas pabrėžia, kad net jei sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu, sistema neišvengiamai reikalauja kruopštaus testavimo. Netinkamai įdiegtas sprendimas kelia riziką: pradedant nuo netikslaus mokesčio apskaičiavimo iki techninių trikdžių, kurie gali paveikti krovininio transporto srautus ir keleivių maršrutus Vilniuje, Kaune ar kituose regionuose.
Apmokestinamų kelių tinklo plėtra
Lygiagrečiai bus plečiamas apmokestinamų kelių tinklas, kad sunkiasvoris transportas nebūtų skatinamas apvažiuoti mokamas dalis per nemokamus rajoninius kelius. Tai aktualu tiek regionų keliams, kuriuos intensyviai gadina tranzitiniai krovininiai automobiliai, tiek miestų prieigoms, kur didėja eismo ir taršos problema.
Kam bus taikoma naujoji sistema?
Pasak ankstesnio susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio ir dabartinių pareigūnų, naujoji sistema daugiausia orientuota į sunkiasvorį krovininį transportą bei valstybinės reikšmės kelius. Ji pakeis iki šiol naudojamą vinječių sistemą, kuri Lietuvoje veikė kaip pagrindinis kelių naudotojo mokestis.
Finansinės ir rinkos pasekmės
Viešojoje erdvėje užsiminama, kad e-tolling mokesčiai gali paveikti tolimojo susisiekimo maršrutų bilietų kainas. Taminskas sako, kad vyksta derybos su vežėjais ir suinteresuotomis grupėmis dėl metodikos, apskaičiavimo formulės ir galimų išimčių. Sprendimai turi būti priimti artimiausiomis savaitėmis.
Įtaka Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams
E-tolling įvedimas paveiks ne tik krovinių vežėjus, bet ir Lietuvos automobilių rinką. Didesnės eksploatacijos sąnaudos sunkiasvoriams transporto priemonėms gali paskatinti investicijas į efektyvesnius variklius ir telematikos sprendimus — aplinkosaugos reikalavimai bei Kelių fondo lėšų paskirstymas (kuris nuo kitų metų planuojamas atskirai) skatins atsinaujinimą. Tai gali turėti įtakos ir naudotų sunkvežimių kainoms Lietuvoje bei jų prieinamumui Kaune, Vilniuje ir regionuose.
Techninės specifikacijos ir diegimo aspektai
Nors konkrečių techninių reikalavimų kol kas dalinai derinama, aišku, kad sistema remsis telematika, GPS lokacija ir on-board unit (OBU) sprendimais, kurie leidžia tiksliau fiksuoti nuvažiuotus kilometrus ir aplinkosaugines klases. Lietuvos vežėjams reikės atnaujinti arba įsidiegti OBU įrangą, kas reiškia papildomas investicijas, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai skatins efektyvesnį transporto operacijų valdymą ir mažesnes CO2 emisijas, kas svarbu „žaliajam kursui“.
Dizainas, našumas ir rinkos pozicija
Kalbant apie transporto priemonių dizainą ir našumą, e-tolling tiesiogiai nesusijęs su keleivinių automobilių estetika, tačiau rinkos spaudimas gali paskatinti gamintojus ir tiekėjus Lietuvoje siūlyti moderniausius, ekonomiškesnius variklius ir hibridinius sprendimus. Tai aktualu tiek komerciniams transporto operatoriams, tiek privačiam sektoriui: taupymas kuro sąnaudose ir mažesnės rinkliavos pagal CO2 klasę gali kompensuoti pradines investicijas.
Lyginimas su Europos rinkomis
Lietuvos situacija primena kaimynų patirtis — Lenkijoje, Estijoje ar Skandinavijoje e-mokėjimų sistemos leido tiksliau valdyti mokesčius ir investicijas į kelių tinklą. Tačiau svarbu, kad e-tolling diegimo procesas būtų skaidrus ir palankus Lietuvos verslui, kad vežėjai iš Vilniaus ar Kauno galėtų konkurencingai dirbti Europos rinkose.
Santrauka: e-tolling paleidimas turi potencialą ženkliai pakeisti krovininio transporto kaštus, regioninių kelių naudojimo modelius ir Lietuvos automobilių rinkos tendencijas. Vairuotojams Lietuvoje, ypač sunkiasvorio bei komercinio sektoriaus atstovams, verta sekti tolimesnius sprendimus ir pasiruošti techniniams reikalavimams bei galimiems mokesčių pokyčiams.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą