5 Minutės
Vilniaus miesto infrastruktūros plėtros planai, kuriuos parengė „Vilniaus vystymo kompanija“, numato didžiules permainas sostinės eismo tinkle: tunelius, estakadas ir kelių pakeitimus, kurie gali pakeisti kasdienes keliones vairuotojams Lietuvoje. Viešas diskursas apie transporto plėtrą kovoja su nerimu dėl oro taršos, gyvenimo kokybės ir viešojo transporto prioritetų. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 2024 metų tyrimas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mirtingumas dėl oro taršos yra vienas iš aukštesnių Europoje — tai dar labiau sustiprina diskusiją apie kelius ir automobilių srautų valdymą.
Pagrindiniai siūlymai — kas keistųsi Vilniuje
1. Pakalnės gatvės ir A. Goštauto jungtis
Siūloma naikinti esamą Pakalnės gatvės jungtį su Geležinio Vilko g. ir po ja įrengti tunelį arba estakadą, kad Pakalnės gatvė tiesiogiai susijungtų su A. Goštauto gatve. Tai turėtų padidinti pralaidumą šioje zonoje ir sumažinti signalinių sankryžų skaičių.
2. Žalgirio, Geležinio Vilko ir Ukmergės sankirtos
Projekto autoriai siūlo nutiesti estakadas per Geležinio Vilko gatvę, pratęsti Žalgirio gatvę iki Saltoniškių, taip perbraižant pagrindines magistrales ir sumažinant šviesoforų kiekį ties Ukmergės ir Žalgirio sankryžomis.
3. Šiaurinė estakada ir J. Kazlausko korekcijos
Numatoma nauja estakada per Geležinio Vilko gatvę, kartu panaikinant kai kurias pėsčiųjų perėjas ir kairiuosius posūkius — tai pakeis pėsčiųjų ir automobilių srautus aplinkinėse gatvėse.
4. Visorių–Mokslininkų sankryža ir dubliuojančios gatvės
Rekomenduojama rekonstruoti sankryžą ir suformuoti skirtingų lygių jungtį ar tunelį, taip pat įrengti dubliuojančią gatvę Šeškinės sodų link ir naikinti kai kurias jungtis su Geležinio Vilko gatve.
5. Minsko plentas ir kiti pakeitimai
Siūloma įrengti estakadas virš Minsko plento, panaikinti kairius posūkius ir įrengti alternatyvias jungtis tarp Ašmenėlės ir Ukrainiečių gatvių.
6. Ozo gatvės tęstinumas iki Pilaitės
Numatoma užbaigti Ozo gatvės trūkstamas atkarpas ir sujungti jas su Pilaitės prospektu per kelias naujas sankirtas, įskaitant estakadą virš Pilaitės bei tunelius ties Vakarinio aplinkkelio zona.
7–12. Kitos korekcijos
Planas apima ir žiedinių sankryžų keitimą ties Žaliuoju tiltu, V. Kudirkos pertvarką su viešojo transporto prioritetais, dviejų lygių estakadas J. Tiškevičiaus sankryžoje, Subačiaus gatvės trasos tiesinimą Markučiuose, Kernavės–Konstitucijos sankryžos pertvarką ir Kareivių gatvės korekcijas.
Visų planų pasekmės: kam tai naudinga, kam ne
Projekto autoriai teigia, jog estakados ir tuneliai sumažins spūstis ir pagerins pralaidumą. Tačiau kritikai pabrėžia, kad platesni keliai dažnai skatina papildomą automobilių srautą (angl. induced demand), didina oro taršą ir mažina galimybes plėtoti spartų bėginį arba tramvajų tinklą. Vietinių gyventojų nuogąstavimai susiję ir su kultūrinių paveldo objektų, pavyzdžiui, Rasų kapinių, erdvės jautrumu — siūloma estakada virš kapinių sukėlė emocinę reakciją.
Kaip planuojami keliai veikia Lietuvos automobilių rinką
Vairuotojams Lietuvoje tokie projektai gali turėti tiesioginį poveikį pasirinkimams: geresnis kelias gali paskatinti rinktis didesnius miesto automobilius ir krovininius SUV modelius, kuriems svarbu komfortas ir pravažumas. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje daugiau eismo generuojanti infrastruktūra gali reikšti grėsmę didesnėms kuro sąnaudoms ir taršai.
Automobilio specifikacijos ir eksploatacija
Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais rodo augantį susidomėjimą hibridiniais ir elektriniais modeliais, ypač Vilniuje ir Kaune, kur viešasis transportas ir įkrovimo infrastruktūra tobulėja. Vis dėlto paklausa automobiliams su didesniais varikliais išlieka aktuali dėl komforto ilgesnėms kelionėms ir blogesnių žieminių sąlygų. Vairuotojams Lietuvoje verta atkreipti dėmesį į kuro sąnaudas, CO2 emisijas ir kitos techninės charakteristikos, nes būtent tai lemia eksploatacijos išlaidas ir mokesčius.
Dizainas ir komfortas
Miesto keliai įtakoja ir automobilių dizaino prioritetus: žemi miesto automobiliai ir kompaktiški hibridai geriau tinka tankiame centre, o šeimoms ar verslui įprasti SUV ar universalai — dėl erdvės ir važiavimo komforto. Lietuvos automobilių rinka siūlo platų pasirinkimą nuo pigesnių naudotų modelių iki brangesnių elektrinių ir prabangių markių.
Rinkos kainų tendencijos ir pozicionavimas
Pastarųjų metų tendencijos Lietuvoje: naudotų automobilių kainos augo, o naujų automobilių kainos — ypač elektromobilių — išlieka aukštesnės dėl importo kaštų ir mokesčių. Dėl to daugelis vairuotojų Lietuvoje renkasi ekonomiškus dyzelinius arba hibridinius sprendimus. Vietinės įtakos turi ir degalų kainos, draudimo bei techninės priežiūros išlaidos.
Viešasis transportas vs. automobiliai — argumentai už ir prieš
Projektų kritikai tvirtina, kad prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam transportui ir aktyvioms mobilumo alternatyvoms. Investicijos į estakadas gali trumpuoju laikotarpiu pagerinti eismo pralaidumą vairuotojams Vilniuje, tačiau ilgainiui gali sulėtinti bėginio transporto plėtrą ir skatinti nuosavų automobilių naudojimą. Tai svarbu Lietuvos automobilių rinkai: jei miestas orientuosis į automobilių pralaidumo didinimą, rinkoje gali didėti poreikis didesniems ir galingesniems automobiliams.
Išvados ir kas toliau
Siūlomi sprendimai kelių tinklui Vilniuje yra ambicingi, tačiau jų įgyvendinimas priklausys nuo finansavimo, politinių sprendimų ir viešojo sutarimo. Vairuotojams Lietuvoje svarbu sekti planų detalizaciją, nes sprendimai paveiks kasdienes keliones, automobilių eksploatacines išlaidas ir Lietuvos automobilių rinkos kryptis. Kol kas tai lieka galimas planas — neaišku, kada ir už kokias lėšas jis bus įgyvendintas, tačiau diskusija parodo, kaip infrastruktūra glaudžiai susijusi su automobilių rinka, vairavimo įpročiais ir miesto ateities mobilumu.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą