3 Minutės
Kas nutiko prie Mindaugo gatvės „Maximos“?
Vilniaus centro gyventojai pastebėjo pokyčius prie Mindaugo gatvės esančios „Maximos“ aikštelės: anksčiau populiari nemokama stovėjimo zona dabar įtraukta į JUDU administruojamą raudonąją zoną. Dėl to trumpalaikis parkavimas šalia parduotuvės tapo apmokestintas, o valandos kaina siekia apie 2,50 Eur (apmokestinama I–VI nuo 8 iki 22 val.). Toks sprendimas palaipsniui mažina nemokamų stovėjimo vietų skaičių Vilniuje ir kelia diskusijas tarp vairuotojų.
Kodėl aikštelė tapo mokama?
Savivaldybė ir JUDU aiškina, jog sprendimą lėmė noras reguliuoti automobilių srautus ir užtikrinti, kad parkavimo vietos būtų skirtos trumpalaikiam klientų apsipirkimui, o ne ilgalaikiam stovėjimui miesto centre. „Maxima“ pati taip pat atsisakė pratęsti sutartį dėl rezervuojamų vietų, nes piktnaudžiavimas aikštele sunkino užtikrinti, kad vietos naudotųsi tik parduotuvės lankytojai.
Ar pirkėjams vis tiek nereikės mokėti?
Ne visiems – parduotuvė savo lankytojams vis dar siūlo nemokamą iki 2 val. stovėjimą tam tikrose, jos nuosavybės esančiose aikštelėse (antžeminėje bei antro aukšto stovėjimo aikštelėje). Tačiau tie, kurie iki šiol palikdavo automobilius miesto centre ir nemokėdavo už stovėjimą, turės ieškoti alternatyvų arba rinktis mokamas zonas.
Kaip tai susiję su Lietuvos automobilių rinka ir vairuotojams Lietuvoje
Parkavimo politika tiesiogiai veikia ir automobilių vartojimo įpročius: didėjančios parkavimo kainos skatina vilniečius ir kitų miestų gyventojus ieškoti kompaktiškesnių automobilių, dalijimosi paslaugų („car sharing“) arba viešojo transporto sprendimų. Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais rodo augantį susidomėjimą elektrifikacija ir kompaktiškais modeliais – tai dalinai lemia miesto infrastruktūra ir eksploatacijos kaštai (parkavimas, draudimas, techninė priežiūra). Kaune ar kituose šalies miestuose panašios tendencijos taip pat stebimos, nors vietinės parkavimo taisyklės skiriasi.
Įtakos pirkėjui: dizainas, eksploatacija ir pirkimo pasirinkimai
Vairuotojai, svarstantys automobilio pirkimą Lietuvoje, vis dažniau atsižvelgia ne tik į kuro sąnaudas ar variklio galią, bet ir į automobilio išmatavimus (lengvas parkavimas mieste), elektrinių modelių nuvažiuojamą atstumą bei spartų įkrovimo tinklo plėtrą. Populiariausi segmentai Lietuvos automobilių rinkoje – kompaktiškos universalų/SUV modelių kombinacijos, taip pat mažesni hečbekai ir hibridai, kurie gerai tinka miestui ir sumažintiems parkavimo sąnaudoms.
Palankūs rinkos pokyčiai ir Europos kontekstas
Palyginus su kitomis Europos sostinėmis, Vilnius dar turi kur tobulėti parkavimo valdymo srityje. Daugelis ES miestų jau naudoja dinaminį stovėjimo valdymą, kur kainos skiriasi priklausomai nuo paklausos – tai mažina eismą ir skatina trumpalaikį apsipirkimą, elektromobilių naudojimą bei viešojo transporto pasirinkimą. Lietuvoje pritaikant panašias priemones, keisis ir rinkos paklausa: daugiau pirkėjų links prie mažesnių arba elektrinių modelių, o tai prisidės prie modernėjančios Lietuvos automobilių rinkos.
Išvados vairuotojams
Parkavimo pokyčiai prie „Maximos“ rodo platesnį tendencijų pasikeitimą: nemokamų stovėjimo vietų mažėja, o miestų politika skatina efektyvesnį vietų naudojimą. Vairuotojams Lietuvoje verta planuoti keliones į miestą, domėtis parkavimo zonomis (Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose), o ilgalaikėje perspektyvoje – vertinti ir automobilio pasirinkimą pagal miesto poreikius: kompaktiškumą, ekonomiškumą ir galimybes elektros režimui. Tai tiesiogiai veikia tiek individualius vartotojų sprendimus, tiek bendrą Lietuvos automobilių rinkos kryptį.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai