3 Minutės
Rekordinis rugpjūtis — skaičiai ir reikšmė
Lietuvos oro uostai rugpjūtį užfiksavo naują mėnesio rekordą: per tris pagrindinius terminalus aptarnauta apie 706,7 tūkst. keleivių. Vilniaus oro uostas sudarė didžiausią dalį — daugiau nei 510 tūkst. keleivių, Kaune aptarnauta apie 155 tūkst., o Palangoje – apie 41,6 tūkst. skrydžių skaičius taip pat išaugo: per mėnesį atlikta apie 5 366 skrydžiai (Vilniuje ~3 838, Kaune ~1 073, Palangoje ~455). LTOU vadovai teigia, kad šie rezultatai leidžia tikėtis, jog metinis keleivių skaičius gali pasiekti apie 7 mln.
Kaip tai veikia Lietuvos automobilių rinką ir vairuotojus
Augantis keleivių srautas tiesiogiai stiprina automobilių nuomos, taksi ir parkavimo paslaugų paklausą Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Didesnė turistų apyvarta reiškia padidėjusią paklausą kuriam laikui nuomojamiems automobiliams, kuro pardavimams ir trumpalaikei mobilumo infrastruktūrai. Vairuotojams Lietuvoje verta atkreipti dėmesį į tai, kad didesnės parkavimo apkrovos metu gali brangti valandos tarifai ir sunkiau rasti vietas oro uostų prieigose.
Transporto priemonių specifikacijos ir dizainas
Nuomos rinkoje populiarūs ekonomiški hečbekai ir kompaktiški SUV automobiliai dėl mažesnio kuro sąnaudų ir pakankamos bagažo erdvės. Vairuotojai, kurie aptarnauja oro uostų maršrutus, dažniau renkasi komfortiškesnius sedanus arba vidutinio dydžio miesto visureigius su geru bagažo talpumu ir degalų efektyvumu.
Veikimas, našumas ir rinkos pozicionavimas
Europos rinkos tendencijos — judėjimas link elektrinių automobilių ir hibridų — jau matomas ir Lietuvoje: dalis nuomos parkų ir taksi operatorių plečia elektrinių automobilių parką dėl mažesnių eksploatacijos kaštų miestuose. Tačiau tradiciniai dyzeliniai ir benzininiam varikliui skirti automobiliai vis dar vilioja dėl didesnio nuvažiuojamo atstumo bei mažesnės pradinių įsigijimo kainų.
Palyginimas su Europa ir perspektyvos
Palyginti su Vakarų Europa, Lietuva išlaiko konkurencingas automobilių kainas ir augančią nuomos paslaugų pasiūlą. Daugiau keleivių oro uostuose reiškia ir didesnį spaudimą vietinei transporto infrastruktūrai — tai gali paskatinti spartesnį elektromobilių įkrovimo stočių tinklo plėtimą Vilniuje ir Kaune, daugiau dalijimosi paslaugų ir trumpalaikių nuomos sprendimų.
Iš automobilizmo požiūrio taško, keleivių srauto augimas skatina paklausą už optimizuotą kuro sąnaudas, bagažo talpumą ir komfortą — aspektus, kuriuos Lietuvos vairuotojai ir automobilių rinkos dalyviai turėtų įvertinti planuodami investicijas ar modernizuodami flotiles.
Šaltinis: delfi
Komentarai