4 Minutės
Via Baltica – magistralinis koridorius nuo Varšuvos iki Talino – tampa vienu didžiausių infrastruktūros projektų regiono istorijoje. Konferencijoje Vilniuje Road to the Future 2025 šalių kelių vadovai aptarė planus paversti apie 970 km ruožą keturių juostų greitkeliu iki 2037 metų. Preliminari viso projekto kaina siekia apie 8 mlrd. eurų.
Lietuvos ruožas: ką jau padarėme ir kas laukia
Lietuva atsakinga už ~269 km trasos nuo Kalvarijos iki Saločių, kertančios Marijampolę, Kauną, Panevėžį ir Pasvalį. Modernizacija jau įpusėta: 2018 m. Kaunas–Marijampolė ruožas buvo išplatintas iki keturių juostų – darbai kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų ES Sanglaudos fondo dalis buvo 111,7 mln. eurų.
Šiemet planuojama užbaigti atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Jos vertė viršija 537 mln. eurų, projekte numatyti septyni tiltai, dešimt viadukų, devyni tuneliniai pravažiavimai, 25 žiedinės sankryžos, du gyvūnams skirti žalieji tiltai, trys tuneliai gyvūnams, dvi poilsio aikštelės, beveik 19 km akustinių sienelių ir apie 90,5 km jungiamųjų kelių. Tai ženkliai pagerins tranzitą, saugumą ir logistiką šalies viduje.
Kelių valdybos planavimas juda ir šiaurės kryptimi: ruožai Kaunas–Panevėžys ir Panevėžys–Latvijos siena planuojami užbaigti iki 2028 m., po to prasidės statybos. Tai reiškia, kad greitu laiku Lietuva turės patikimą 2+2 jungtį su Lenkija bei tiesioginį greitkelį iš Vilniaus į Varšuvą, o taip pat efektyvesnę jungtį su Klaipėdos uostu.
Lenkija priešakyje, Latvija ir Estija vejasi
Lenkija baigia savo 310 km ruožą – darbai truko daugiau nei 15 metų ir kainavo apie 2,5 mlrd. eurų, iš kurių maždaug 50% padengta ES lėšomis. Latvija ir Estija kol kas atsilieka dėl biudžeto prioritetų, gynybos išlaidų ir politikos kaitos, tačiau planai Rygos–Estijos sienos ruožui ir papildomos investicijos jau ruošiamos: Latvijoje preliminari suma apie 1,5 mlrd. eurų, Estija šiuo laikotarpiu skiria papildomus šimtus milijonų.
Kaip Via Baltica paveiks vairuotojus Lietuvoje?
Saugumas ir kelionės laikas
Keturių juostų magistralė reikš mažiau susidūrimų rizikos, didesnį eismo sklandumą ir trumpesnį kelionės laiką tarp didmiesčių. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia patogesnes ir saugesnes keliones tarp Vilniaus, Kauno ir uostų, taip pat greitesnį susisiekimą su Lenkija ir Europos tinklais.
Logistika ir krovininis transportas
Geresnės sąlygos tranzitui sumažins pristatymo laikus verslams ir sumažins kuro sąnaudas sunkvežimiams, kas tiesiogiai veikia Lietuvos pramonę ir prekių kainas mažmeninės prekybos segmente.
Įtaka Lietuvos automobilių rinkai
Via Baltica plėtra formuos paklausą ir automobilio pasirinkimą rinkoje. Pagrindiniai poveikio srautai:
- Didesnė paklausa komfortiškesniems automobiliams, skirtai ilgoms kelionėms (universalai, hečbekai su geresnėmis važiuoklėmis ir triukšmo izoliacija).
- Elektromobilių populiarumo augimas, jeigu kartu vystoma įkrovimo infrastruktūra prie magistralės. Ilgesnės atkarpos ir greitesnis eismas skatina rinktis automobilius su didesniu baterijos nuotoliu arba greito įkrovimo galimybe.
- ADAS ir saugumo įrangos aktualizacija: adaptyvi kruizinė kontrolė, kelio palaikymo sistemos, avarinio stabdymo asistento funkcijos tapo svarbesnės vairuotojams Lietuvoje.
Automobilio specifikacijos ir dizainas: ko ieško lietuviai?
Vairuotojai Lietuvoje, keliaujantys per Via Baltica, labiau vertins šiuos parametrus:
- Važiuoklės komfortas ir triukšmo izoliacija – ilgose kelionėse tai sumažina nuovargį.
- Degalų ekonomija arba efektyvus elektrinis nuotolis – mažesnės eksploatacijos išlaidos.
- Erdvė ir bagažo talpa – svarbu šeimoms ir verslui.
- Sauga ir technologijos – kamerų bei radarų paketai, kurie padeda greitkeliuose.
Rinkos pozicionavimas ir kainų tendencijos
Lietuvos automobilių rinka seka Europos tendencijas: EV ir PHEV modelių pasiūla auga, o kainos pamažu stabilizuojasi dėl didėjančio konkurencijos ir platesnio importo. Geresni keliai mažina transportavimo išlaidas, todėl automobilių atvežimo kainos į Lietuvą turi potencialą šiek tiek sumažėti. Taip pat sumažėjus transitui gali pagerėti naudojamų automobilių pasiūla regioniniu lygiu.
Kas toliau?
Jeigu planai nesikeis, iki 2037 m. visa trasa nuo Varšuvos iki Talino turėtų tapti vientisu keturių juostų greitkeliu. Tai reikš spartesnį ir saugesnį kasdienį keliavimą, geresnį prekių judėjimą tarp Lietuvos automobilių rinkos dalyvių ir didesnį susidomėjimą efektyviais bei komfortiškais automobiliais tarp Lietuvos vairuotojų. Via Baltica tampa ne tik transporto projektu, bet ir katalizatoriumi pokyčiams Lietuvos mobilumo, automobilių pardavimo ir serviso ekosistemoje.
Šaltinis: 77
Komentarai