4 Minutės
Valstybės valdoma bendrovė „Kelių priežiūra“ žengia į naują etapą – Susisiekimo ministerija patvirtino atnaujintą valdybą, kuri buvo atrinkta iš 85 kandidatų. Tai svarbus žingsnis ne tik pačiai įmonei, bet ir visai Lietuvos infrastruktūros sistemai, nuo kurios tiesiogiai priklauso vairuotojams Lietuvoje tenkanti kasdienė kelių kokybė, saugumas ir patogumas.
Naujajai valdybai teks spręsti tiek operatyvius kelių priežiūros klausimus, tiek ilgalaikius modernizavimo projektus. Tai ypač aktualu, kai Lietuvos automobilių rinkoje daugėja intensyvaus eismo, o vairuotojai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vis dažniau kalba apie prastėjančias dangas, provėžas ir būtinybę greičiau reaguoti į kelio pažeidimus.
Kas pateko į valdybą?
Penki nariai iš skirtingų sričių
Į „Kelių priežiūros“ valdybą paskirti keturi nepriklausomi nariai – Dalia Andrulionienė, Jonas Davidavičius, Julija Abromavičienė ir Tomas Tumėnas. Penktąją vietą užims Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės vyresnioji patarėja Jūratė Bogdevičienė, kuri atstovaus valstybės interesams.
Artimiausiu metu naujoji komanda rinksis į pirmąjį posėdį, kuriame bus išrinktas valdybos pirmininkas ir nustatyti svarbiausi metų prioritetai. Tikimasi, kad ši sudėtis padės priimti greitesnius ir tikslesnius sprendimus, ypač ten, kur kelių priežiūros darbai tiesiogiai veikia eismo saugumą bei transporto srautus.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Daugiau dėmesio modernizavimui ir duomenims
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad šie metai įmonei bus itin intensyvūs. Be įprastų darbų – duobių taisymo, dangos atnaujinimo, žiemos priežiūros ir avarinių gedimų šalinimo – planuojami ir didelės apimties provėžų tvarkymo projektai krašto keliuose.
Pasak ministro, šiuolaikinė kelių priežiūra jau seniai nebėra tik „lopymas“. Ji vis dažniau primena sudėtingą, skaitmenizuotą sistemą, kurioje svarbūs duomenys, planavimas, rizikų vertinimas ir efektyvus biudžeto paskirstymas. Toks požiūris aktualus ir Lietuvos automobilių rinkai, nes prastesnė kelių būklė tiesiogiai didina transporto išlaidas, gadina važiuoklę ir gali daryti įtaką net naudotų automobilių kainų bei eksploatacijos kaštų skirtumams tarp regionų.
Patirtis iš infrastruktūros, finansų ir vadybos
Kuo stipri naujoji sudėtis?
Julija Abromavičienė, šiuo metu vadovaujanti „Civinity Engineering“ valdybai, atsakinga už strateginį valdymą ir verslo plėtrą. Jos patirtis organizacijų vystymo bei veiklos efektyvinimo srityse gali padėti įmonei veikti labiau orientuotai į rezultatą.
Jonas Davidavičius, vadovaujantis „Grindai“, turi patirties tiek privačiame, tiek viešajame infrastruktūros sektoriuje. Tai svarbu, nes kelių priežiūra Lietuvoje reikalauja ne tik techninių sprendimų, bet ir gebėjimo derinti projektų valdymą su realiais miestų bei regionų poreikiais.
Finansų, rizikų valdymo ir audito klausimus kuruos Tomas Tumėnas, dirbantis „KN Energies“ finansų vadovu. Jo daugiau nei 30 metų patirtis finansų srityje gali būti svarbi siekiant skaidresnio biudžeto planavimo ir efektyvesnio lėšų panaudojimo.
Dalia Andrulionienė iš „EPSO-G“ grupės turėtų prisidėti prie organizacijos valdymo, žmogiškųjų išteklių ir pokyčių įgyvendinimo. Tuo metu Jūratė Bogdevičienė į valdybą atsineša patirtį dirbant su strateginės reikšmės infrastruktūros projektais, viešaisiais pirkimais bei terminų kontrole.
Reikšmė Lietuvos kelių kokybei ir rinkai
Kaip tai gali paveikti kasdienį mobilumą?
„Kelių priežiūra“ šiuo metu prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje ir turi daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų. Tai reiškia, kad sprendimai valdyboje gali turėti tiesioginę įtaką ne tik magistralėms, bet ir regioniniams keliams, kuriais kasdien važiuoja tūkstančiai vairuotojų.
Stabilesnė kelių būklė ypač svarbi ir automobilių savininkams, kurie vertina ne tik važiavimo komfortą, bet ir automobilio techninę būklę. Lietuvos sąlygomis, kur žiemos, temperatūrų svyravimai ir intensyvus eismas greitai paveikia asfaltą, efektyvi kelių priežiūra tampa vienu svarbiausių veiksnių visoje mobilumo grandinėje.
Lyginant su kai kuriomis Europos rinkomis, Lietuva dar turi kur pasitempti tiek kelių priežiūros skaitmenizavimo, tiek ilgalaikio planavimo srityje. Todėl naujos valdybos darbas bus vertinamas ne tik pagal operatyvius rezultatus, bet ir pagal tai, ar pavyks įdiegti modernesnį, į duomenis orientuotą valdymo modelį.
Kas laukia toliau?
Jeigu naujoji komanda sėkmingai suderins strateginį planavimą, finansinę drausmę ir praktinius kelių priežiūros sprendimus, laimės visi: nuo vairuotojų Vilniuje ir Kaune iki regionų gyventojų bei vežėjų. O Lietuvos automobilių rinkai tai reikštų mažiau prastovų, geresnį susisiekimą ir saugesnį judėjimą visoje šalyje.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą