6 Minutės
Šiemet Lietuvos vairuotojams, ypač regionuose keliaujantiems kasdieniais maršrutais į darbą, mokyklą ar verslą, atsiras daugiau patogumo: valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ planuoja asfaltuoti apie 100 kilometrų žvyrkelių. Bendra šių metų programos vertė siekia 42,3 mln. eurų su PVM, o darbai vyksta ne tik jau pradėtuose objektuose, bet ir ruošiami nauji konkursai bei projektai.
Tai svarbi naujiena ne tik Lietuvos automobilių rinkai, bet ir vairuotojams Lietuvoje, nes geresnė kelio danga reiškia mažesnes eksploatacines išlaidas, patogesnes keliones ir mažesnį automobilių dėvėjimąsi. Žvyrkeliai vis dar sudaro didelę dalį regioninės susisiekimo infrastruktūros, todėl kiekvienas asfaltuotas ruožas tiesiogiai prisideda prie kasdienio mobilumo gerinimo.
Kur darbai jau vyksta ir kokie ruožai prioritetiniai
Šiemet skirtingose savivaldybėse tęsiami arba pradedami 24 projektai. Iš jų 22 projektų ruožai bus asfaltuojami, o bendras jų ilgis siekia apie 110 kilometrų. Dar du projektai, apimantys maždaug 12 kilometrų žvyrkelio, šiuo metu yra projektuojami.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad pirmiausia asfaltuojami tie keliai, kuriuose eismas intensyviausias ir būklė blogiausia. Tai logiškas sprendimas ir automobilistų požiūriu: dažnai būtent tokie keliai jungia mažesnius miestelius, pramonės zonas, mokyklas ir pagrindines magistrales, todėl jų sutvarkymas turi didžiausią praktinį poveikį.
Reikšmingiausi šių metų projektai
Tarp svarbiausių etapų išsiskiria kelias Šakių rajone Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai, kur numatyta asfaltuoti 11,6 km ruožą. Taip pat minimas 4,82 km ilgio kelio Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys ruožas Elektrėnų savivaldybėje bei 6,13 km atkarpa Strėva–Ismonys–Rūdiškės Trakų rajone.
Darbai planuojami ir Radviliškio, Kretingos, Skuodo, Kaišiadorių rajonuose, taip pat Kalvarijos savivaldybėje, Pasvalio, Joniškio, Raseinių, Telšių, Prienų, Vilniaus, Kelmės, Lazdijų ir Kauno rajonuose. Tai rodo, kad programos nauda paskirstoma plačiai po Lietuvą, o ne koncentruojama tik didmiesčiuose, tokiuose kaip Vilniuje ar Kaune.
Kaip atrenkami keliai ir kodėl tai svarbu
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas teigė, kad asfaltavimo prioritetai buvo nustatyti pagal socialinį ir ekonominį atsiperkamumą. Kitaip tariant, pirmiausia tvarkomi keliai, kurie duoda didžiausią naudą bendruomenėms, verslui ir eismo saugumui.
Anot jo, iš daugiau nei 5 tūkstančių kilometrų žvyrkelių buvo atrinkta per 1,5 tūkst. kilometrų svarbiausių ruožų. Visa žvyrkelių asfaltavimo programa šiuo metu apima 750 kilometrų. Renkant prioritetus pirmą kartą aktyviai įtrauktos ir savivaldybės, kurios galėjo prisidėti prie vertinimo daugiau kaip 30 proc. galutinio balo.
Savivaldybių vaidmuo ir vietos poreikiai
Toks modelis itin svarbus Lietuvos automobilių rinkai ir kasdieniams vairuotojams, nes vietos valdžia geriausiai žino, kur važiuoja mokyklinis autobusas, kur veikia verslas, socialines paslaugas teikiančios įstaigos ar kur eismas yra didžiausias. Tai padeda užtikrinti, kad investicijos į kelių infrastruktūrą būtų ne tik techniškai tikslios, bet ir praktiškai naudingos.
Šis požiūris primena ir Europos praktiką, kai kelių modernizavimas vertinamas ne tik pagal dangos būklę, bet ir pagal poveikį regionų ekonomikai, logistikai bei gyventojų judumui. Lietuvai tai ypač aktualu, nes automobilių naudojimas šalyje išlieka vienas pagrindinių susisiekimo būdų.
Finansavimas: Kelių fondas ir e. tollingas
Ministro teigimu, šiems darbams lėšos bus skiriamos iš Kelių fondo. Papildomų pajamų tikimasi iš kitąmet pradėsiančios veikti kelių rinkliavos sistemos, vadinamojo e. tollingo. Taip pat siekiama surasti dar apie 30 mln. eurų iš nesumokėtų mokesčių už sunkiasvorį transportą.
„Via Lietuva“ ir Susisiekimo ministerija pabrėžia, kad tikslas – ne vien tiesti naują asfaltą, bet ir užtikrinti, kad keliai ilgiau tarnautų. Tai reiškia kokybiškesnes medžiagas, tikslesnį projektavimą ir efektyvesnę sunkiojo transporto kontrolę. Vairuotojams Lietuvoje tai aktualu tiesiogiai: mažiau duobių, mažiau vibracijos, mažesnės padangų ir pakabos remonto išlaidos.
Kauno–Prienų ruožas: vienas laukiamiausių projektų
Vienas daugiausiai dėmesio sulaukiančių darbų – 12 kilometrų ilgio kelio atkarpos tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcija. Planuojama ne tik įrengti naują kelio dangą, bet ir sutvarkyti privažiuojamuosius kelius, viadukus bei tiltus. „Via Lietuva“ jau paskelbė rangovo konkursą šio ruožo rekonstrukcijai.
Šis projektas ypač svarbus dėl didelio eismo intensyvumo. Kauno–Prienų kryptimi kasdien juda tūkstančiai automobilių, todėl modernizuota trasa turėtų pagerinti tiek kelionės laiką, tiek saugumą. Lietuvos automobilių rinkoje tokie infrastruktūros pokyčiai turi ir netiesioginį efektą: patogesnės jungtys tarp miestų didina regionų patrauklumą gyventi, dirbti ir investuoti.
Prienų savivaldybės lūkesčiai
Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas sako, kad vietos gyventojai ir verslas laukia greitesnio progreso. Jo teigimu, vien savivaldybės kelių sąraše yra apie 750 kilometrų žvyruotų kelių, neskaičiuojant valstybinės reikšmės ruožų. Todėl kiekvienas asfaltuotas kilometras regionui yra reikšmingas įvykis.
Meras taip pat priminė, kad kelias Prienai–Kaunas jau seniai reikalauja rekonstrukcijos, nes tai vienas intensyviausių kelių Lietuvoje – juo per parą važiuoja daugiau nei 11 tūkstančių automobilių. Tokie srautai rodo, kad moderni kelio infrastruktūra yra ne prabanga, o būtinybė.
Ką tai reiškia vairuotojams Lietuvoje
Žvyrkelių asfaltavimo programa tiesiogiai paveiks kasdienius vairuotojus, vežėjus ir verslo klientus. Patogesnė danga mažina degalų sąnaudas, saugo važiuoklę ir leidžia tiksliau planuoti keliones. Be to, sutvarkyti keliai teigiamai veikia automobilių paklausą regionuose, nes pagerina gyvenimo kokybę ir susisiekimą su didžiaisiais miestais.
Lyginant su daugeliu Europos šalių, Lietuva vis dar turi nemažą žvyrkelių dalį, tačiau nuoseklus asfaltavimo tempas rodo siekį sparčiau mažinti šį atotrūkį. Jei planai bus įgyvendinti pagal grafiką, per artimiausius penkerius–aštuonerius metus žvyrkelių skaičių šalyje būtų galima dar labiau sumažinti.
Dar daugiau projektų artimiausiais metais
Šiemet į bendrą projektų portfelį įtraukti dar 17 ruožų, kurių ilgis siekia beveik 88 kilometrus. Jų rangos darbų viešieji pirkimai numatomi trečiąjį–ketvirtąjį ketvirčiais. Tai reiškia, kad kelių modernizavimo banga nesibaigia vien šiais metais – ji planuojama kaip tęstinė programa, skirta ilgalaikei Lietuvos kelių kokybės pažangai.
Automobilių savininkams, pirkėjams ir visiems, kurie domisi Lietuvos automobilių rinka, ši žinia svarbi ne tik dėl komforto. Geresni keliai keičia ir naudotų automobilių eksploatacijos kaštus, ir regionų patrauklumą, ir bendrą mobilumo kultūrą. O tai reiškia, kad asfaltas Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik infrastruktūros, bet ir platesnės ekonominės raidos simboliu.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą