3 Minutės
Susisiekimo ministerija paskelbė apie papildomą 74,6 mln. eurų finansavimą, skirtą dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtrai. Laikinajam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui patvirtinus pakeitimus 2022–2030 m. susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės apraše, savivaldybės gali teikti paraiškas šiems projektams įgyvendinti. Pasak ministerijos, numatoma nutiesti apie 174 km naujų patogių ir saugių dviračių takų visoje Lietuvoje.
Projektai ir infrastruktūra (keliai, geležinkeliai, oro uostai, uostai)
Integracija su kelių tinklu ir valstybės valdytojais
Dalis lėšų bus skirta valstybinio kelių tinklo valdytojui „Via Lietuva“, kad dviračių takai būtų planuojami kartu su esamais keliais. Planuojamas didesnis susisiekimo infrastruktūros sinergijos panaudojimas: dviračių takai bus jungti prie regioninių kelių, tramvajų ir traukinių stočių, taip gerinant susisiekimą ir logističes ryšius tarp miestų ir miestelių.
Traukinių ir oro uostų jungtys
Planuojama, kad nauji takai pagerins susisiekimą iki geležinkelio stočių ir oro uostų, stiprins multimodalinę transporto sistemą bei skatins dviračių ir viešojo transporto sąveiką kaip sprendimą paskutinės mylios problemoms.
Viešasis transportas ir multimodališkumas
Investicijos į dviračių infrastruktūrą pripažįstamos kaip dalis platesnės strategijos gerinti viešojo transporto prieinamumą. Geresnės dviračių jungtys prie autobusų stočių ir geležinkelio stočių skatina keleivių persėdimą iš automobilių į viešąjį transportą, mažina eismo apkrovimą ir skatina sveikatingumą.
Vyriausybės politika ir reglamentavimas
Pakeitimai susisiekimo plėtros programos apraše numato finansavimo sąlygas, prioritetus ir paraiškų teikimo procedūras. Finansavimas paskirstomas 42 savivaldybėms, kurios galės teikti projektus naujiems takams tiesti arba atnaujinti fiziškai ir morališkai pasenusią dviračių infrastruktūrą.
Sauga ir aplinkosauga
Didesnė dviračių takų apimtis prisidės prie eismo saugumo stiprinimo: atskiri takai sumažins konfliktus tarp automobilių ir dviratininkų. Be to, skatinamas persėdimas į dviračius sumažins transporto emisijas, mažins triukšmą ir gerins miestų oro kokybę, prisidedant prie klimato kaitos mažinimo tikslų.
Ekonominis ir socialinis poveikis
Tokių investicijų nauda yra daugialypė: skatinama vietinė statybų ir projektavimo veikla, gerinamas turizmo ir vietinio verslo pritraukimas, didėja gyventojų mobilumas ir sveikata. Planuojama, kad šiuo metu apie 3 tūkst. km dviračių eismui tinkamos infrastruktūros iki 2035 m. išaugs iki maždaug 5 tūkst. km, stiprindama Lietuvos susisiekimo ir logistikos tinklus.
Paraiškų procesas ir tolesni žingsniai
Savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas pagal atnaujintą aprašą; ministerija planuoja stebėti projektų vykdymą ir derinti investicijas su regioninėmis transporto strategijomis. Tokiu būdu finansavimas skatins darnaus susisiekimo sprendimus ir geriau tarpusavyje sujungs dviračių takus, viešąjį transportą, kelius bei logistikos mazgus.
Šaltinis: delfi
Komentarai