Kaip patikrinti aušinimo skystį ir išvengti gedimų

Praktiškas vadovas, kaip saugiai ir tiksliai patikrinti automobilio aušinimo skystį (antifrizą) ir atlikti slėgio testą. Išmokite atpažinti nuotėkius, vertinti apsaugos lygį ir spręsti paprasčiausias problemas patiems.

Komentarai
Kaip patikrinti aušinimo skystį ir išvengti gedimų

7 Minutės

Artėjant šaltesniam sezonui, daugelis vairuotojų prisimena ne tik padangas, bet ir automobilio aušinimo skystį — antifrizą. Net ir nedidelis nuotėkis ar prarasta apsauga nuo šalčio gali sukelti rimtų variklio gedimų. Šiame vadove paaiškinsime, kaip saugiai ir tiksliai patikrinti aušinimo skystį, kada verta atlikti slėgio testą ir į ką atkreipti dėmesį diagnozuojant problemas.

Kodėl svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skystį?

Aušinimo skystis (antifrizas) atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas: reguliuoja variklio temperatūrą, apsaugo nuo užšalimo žiemą ir nuo virimo vasarą, taip pat sumažina koroziją aušinimo sistemoje. Skystis susideda iš vandens ir įpilančių medžiagų — dažniausiai etilenglikolio arba propilenglikolio — bei korozijos inhibitorių. Laikui bėgant inhibitoriai išeikvojami, skystis teršiasi, o apsauga prastėja.

Jei aušinimo skystis yra pasenęs arba užterštas, variklis gali būti pažeistas dėl:

  • užšalimo žemesnėje temperatūroje,
  • perkaitimo aukštoje temperatūroje,
  • korozijos ir nuosėdų formavimosi, trukdančių šilumos mainams.

Todėl reguliari patikra — ypač prieš žiemą — prailgina variklio tarnavimo laiką ir mažina remonto išlaidas.

Vizualus patikrinimas: pirmas ir greitas žingsnis

Prieš imantis instrumentų, pradėkite nuo paprasto vizualinio patikrinimo. Tai greita ir gali atskleisti akivaizdžias problemas.

  • Patikrinkite aušinimo bako lygį. Skystis turėtų būti tarp žymų "min" ir "max" arba ties "max". Jei lygis žemas, papildykite ir stebėkite — nuolatinis lygio kritimas rodo nuotėkį.
  • Įvertinkite spalvą ir skaidrumą. Daugelis antifrizų yra žalsvi, raudoni arba mėlyni, tačiau skystis neturėtų būti drumstas ar pilkas. Drumstumas, naftos priemaišos arba metalinės nuosėdos signalizuoja apie problemą.
  • Ieškokite plūduriuojančių dalelių. Smulkios nuosėdos ar rūdžių gabalėliai reiškia, kad sistema užteršta ir reikia plovimo (flush).

Atminkite: arba kapotas, arba bako dangtelis gali būti karštas. Niekuomet neatidarykite bako, kol variklis karštas — galite būti apipiltas karštu skysčiu arba garais.

Instrumentai: ką naudoti ir ko vengti

Yra keli įrankiai, skirti aušinimo skysčio būklei įvertinti. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų.

Hidrometras (specific gravity tester)

Hidrometras matuoja tankį, pagal kurį galima nustatyti koncentraciją. Tai pigus įrankis, tačiau reikia žinoti, kokio tipo glicolį matuojate (etileno ar propileno), nes lentelės skiriasi.

Refraktometras

Refraktometras matuoja šviesos lūžio rodiklį — tai tikslus būdas nustatyti glicolio koncentraciją ir pagal tai apskaičiuoti užšalimo bei virimo temperatūras. Profesionalams tai dažniausiai patikimesnis instrumentas nei paprastas hidrometras.

Skysčio testeris (pipetė su indikatoriumi)

Tai paprastas įrankis: paimamas mėginys, indikatorius parodo užšalimo apsaugos lygį. Šie testeriai patogūs greitam patikrinimui ir leidžia matyti skysčio spalvą aiškiai. Taip pat yra testerių juostelių, kurios vertina pH ir inhibitorių būklę.

Ką reiškia "testeriai, matuojantys tik alkoholį"?

Kai kurie itin pigūs testavimo prietaisai buvo sukurti matuoti lengvai garuojančius alkoholio (etanolio) koncentracijas, bet jie netinka aušinimo skysčiams, kuriuose yra glicolių. Tokie testeriai gali parodyti neteisingus rezultatus, todėl rekomenduojame rinktis prietaisus, pritaikytus etilenglikoliui ir propilenglikoliui.

Žingsnis po žingsnio: kaip patikrinti aušinimo skystį namuose

Šis skyrius pateikia tvarkingą procedūrą nuo saugumo iki rezultatų interpretacijos. Dar kartą — viską atlikite tik kai variklis visiškai atvėsęs.

  1. Palaukite, kol variklis atvės. Atidarius karštą sistemą galima susižeisti.
  2. Patikrinkite išorinius požymius: ar nėra skysčio dėmių po automobiliu, ar radiatoriaus ir žarnų sujungimai sausose vietose.
  3. Atidarykite aušinimo indo arba ekspansinės talpos dangtelį – tik kai sistema šalta.
  4. Paimkite mėginį su pipete arba testeriu. Jei naudojate refraktometrą, ant optinio paviršiaus užlašinkite kelis lašus ir uždarykite dangtelį pagal gamintojo instrukcijas.
  5. Užpildykite testerį, uždarykite baką ir apsaugokite nuo nešvarumų. Patikrinkite indikatorių: kas rodo užšalimo apsaugą (pvz. -20 °C, -37 °C)? Jei rodiklis prastesnis nei rekomenduojama, planuokite keitimą.
  6. Įvertinkite skysčio išvaizdą: drumstumas, nuosėdos, naftos priemaišos ar putos reiškia, kad reikia naujo skysčio ir sistemos plovimo.

Jei nematote aiškių požymių, bet nuolatos tenka papildyti baką — tai signalas, kad reikia atlikti detalesnę diagnostiką arba slėgio testą, kad būtų surastas nuotėkis.

Ką daryti radus problemą: sprendimai ir prioritetai

Toliau — dažniausiai pasitaikančios problemos ir rekomenduojamos priemonės.

1. Lygis nukrito

Jei aušinimo skysčio lygis mažėja, užpildykite sistemą iki eilinio lygio ir fotografuokite arba pažymėkite datą. Stebėkite 3–7 dienas. Jei lygis vėl krenta — greičiausiai yra nuotėkis. Dažniausios vietos: radiatorius, žarnos, vandens siurblys arba galimai perdegusi galvutė (kai mišinys patenka į variklio tepalą).

2. Skystis užterštas, bet apsauga išlikusi

Jei indikatorius rodo pakankamą apsaugą, tačiau skystis drumstas arba pilnas nuosėdų — verta atlikti aušinimo sistemos plovimą (flush) ir užpildyti nauju, tinkamos rūšies antifrizu. Valikliai, skirti šiam procesui, efektyviau išplauna nuosėdas nei vien vanduo.

3. Temperatūrinė apsauga prastėja

Jei testeris rodo prastą užšalimo arba virimo apsaugą, nebepasikliaukite: pakeiskite skystį. Ypač svarbu tai atlikti prieš žiemą, kai rizika varikliui užšalti išauga.

Slėgio testas: kada jis reikalingas ir kaip jį atlikti saugiai

Jei neatrasite išorinio nuotėkio, bet lygis nuolat mažėja arba pastebite šilumos sumažėjimą, slėgio testas leidžia saugiai patikrinti sistemą be variklio įjungimo. Tai imituoja darbinius slėgio sąlygas ir padaro nuotėkį lengviau pastebimą.

Ką daro slėgio testeris?

Įrenginys prijungiamas prie ekspansinės talpos kaklelio ir paduoda oras, sukeldamas sistemos slėgį iki gamintojo nurodytos vertės. Tokiu būdu galima stebėti, ar spaudimas laikosi, ir kurioje vietoje matomas skysčio lašėjimas ar garų burbulavimas.

Žingsniai slėgio testui

  1. Įsitikinkite, kad variklis visiškai atvėsęs.
  2. Nuimkite ekspansinės talpos dangtelį ir saugiai pritvirtinkite testerio antgalį pagal instrukcijas.
  3. Nustatykite reikiamą PSI. Daugelio automobilių sistemos eksploatacinis slėgis yra apie 15 PSI (apie 1,1 bar), tačiau tikslą rasite ant dangtelio ar gamintojo žinyne.
  4. Įjungus prietaisą, palaikykite slėgį 3–5 minutes ir apžiūrėkite visą variklio skyrių su stipria lempa. Ieškokite lašų, putų ar girdimo oro šnarėjimo.
  5. Jei slėgis krenta, bet išorinių nuotėkių nematyti — greičiausiai vidinis nuotėkis (pvz., galvutės tarpinė). Tokiu atveju reikalinga giluminė diagnostika ir meistro patikra.
  6. Atlikę testą, atsargiai sumažinkite slėgį ir nuimkite prietaisą pagal instrukcijas.

Nepersistenkite su spaudimu — negalima viršyti talpos dangtyje nurodyto saugaus slėgio. Per didelis slėgis gali pažeisti žarnas ar radiatorių.

Praktiniai patarimai: kokį antifrizą rinktis ir kaip dažnai keisti

Renkantis aušinimo skystį atkreipkite dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Yra keli pagrindiniai tipai: tradicinis IAT, OAT (organiniai inhibitoriai), HOAT (mišrio veikimo tipo). Kiekvienas turi savo privalumų ir suderinamumo reikalavimų. Neteisingas skysčio maišymas gali sumažinti apsaugą.

Dauguma modernių „extended life“ antifrizų užtikrina apsaugą nuo 5 iki 10 metų (arba iki 150–300 tūkst. km), tačiau realus tarnavimo laikas priklauso nuo automobilio ir eksploatacinių sąlygų. Jei nežinote, kada paskutinį kartą keistas skystis — patikrinkite jį arba tiesiog pakeiskite prieš žiemą.

Expert Insight

„Reguliarus aušinimo skysčio tikrinimas — tai ne tik sezoninė procedūra, tai elementari variklio priežiūros dalis. Net ir nedidelė apsaugos praradimo dalis gali reikšmingai padidinti korozijos greitį arba sumažinti šilumos atidavimo efektyvumą,“ — sako dr. Aistė Petrauskaitė, automobilių termo-inžinerijos specialistė. „Paprasti testai, tokie kaip refraktometro arba kokybiško testerio panaudojimas, suteikia greitą vaizdą apie sistemą ir leidžia sutaupyti didelių remonto sąnaudų ateityje.“

Išvados

Peržiūrėjus visus žingsnius aišku: patikrinti aušinimo skystį nėra sudėtinga — svarbiausia laikytis saugumo taisyklių ir naudoti tinkamus instrumentus. Vizualus patikrinimas, tinkamas mėginių ėmimas ir, jei reikia, slėgio testas padės laiku aptikti nuotėkius, koroziją ar nepakankamą temperatūrinę apsaugą. Jei kyla abejonių ar randate vidinį nuotėkį — kreipkitės į kvalifikuotą autoservisą. Gerai prižiūrėta aušinimo sistema reiškia ilgesnį variklio tarnavimo laiką ir mažiau netikėtų gedimų.

Palikite komentarą

Komentarai

Susijusios straipsniai