Kaip automobilio antifrizas gali išgelbėti variklį žiemą

Kodėl aušinimo skystis svarbesnis nei manote: kaip antifrizas veikia, kokie simptomai rodo problemą, kaip testuoti ir kada keisti. Praktiniai patarimai ir ekspertų komentaras vairuotojams šaltam sezonui.

Komentarai
Kaip automobilio antifrizas gali išgelbėti variklį žiemą

4 Minutės

Ar žinojote, kad vienas netinkamas aušinimo skysčio mišinys gali lemti variklio remontą už tūkstančius? Trumpai: antifrizas nėra tik „skystis nuo šalčio“. Tai – kompleksinė formulė, kuri reguliuoja temperatūrą, saugo nuo korozijos ir palaiko šilumos perdavimą tarp variklio komponentų. Žiemą tai gali būti skirtumas tarp sklandaus paleidimo ir variklio bloko įtrūkimo.

Kas yra antifrizas ir kaip jis veikia

Antifrizas, dar vadinamas aušinimo skysčiu, paprastai gaminamas iš etileno glikolio arba propileno glikolio ir praskiedžiamas vandeniu. Veikimo esmė paprasta iš mokslinės pusės: mišinys sumažina užšalimo temperatūrą ir tuo pat metu pakelia skysčio virimo tašką. Kitaip tariant, jis leidžia varikliui išsaugoti tinkamą temperatūrą tiek spaudžiant šaltį, tiek karštį.

Bet tai yra tik pradžia. Modernūs aušinimo skysčiai turi ir priedų — inhibitoriai stabdo rūdijimą, slopina koroziją, stabilizuoja pH lygį ir saugo sandariklius bei žarnas. Todėl neužtenka tiesiog „pilti kažką žalsvo“; reikia tinkamos rūšies ir proporcijos, suderintos su konkrečiu varikliu ir klimatu.

Kaip suprasti, kada laikas kištis

Dažnai apie problemą praneša pati mašina. Temperatūros rodyklė, kylanti į raudoną sritį. Garas iš po kapoto. Klampus, rudai nudažytas skystis radiatoriaus rezervuare. Kartais – saldus kvapas aplink automobilį. Visos šios apraiškos gali reikšti nuotėkį, užterštą arba seną antifrizą.

Namų patikrinimas yra paprastas, bet turi būti saugus: laukite, kol variklis visiškai atauš, tik tada atidarykite rezervuarą; neverta rizikuoti. Rezervuaro žymos MIN ir MAX aiškiai parodo, ar lygis tinkamas. Spalva taip pat svarbi: ryškus žalias, rožinis ar oranžinis aušinimo skystis paprastai rodo sveiką mišinį; rudas, purvinas – rimtą signalą.

Kaip dažnai keisti ir kodėl tai svarbu

Aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo savybes: inhibitoriai susidėvi, pH kinta, skystis gali tapti nuodingas ar rūdžių nešėju. Tradicinės rekomendacijos svyruoja nuo 30 000 iki 60 000 mylių, tačiau modernūs „long-life“ produktai gali veikti iki 100 000 mylių. Visgi svarbu orientuotis pagal gamintojo nurodymus ir vietines sąlygas.

Šalto klimato zonose, kur žiemos temperatūros nuolat krenta žemiau nulio, patikrinimas prieš sezoną yra gera praktika. Profesionali aušinimo sistemos apžiūra ir pilnas plovimas kas 2–3 metus – investicija, sumažinanti riziką patirti brangius variklio gedimus.

Techniniai niuansai: tipai ir testavimo metodai

Ne visi aušinimo skysčiai yra vienodi. IAT (inorganic additive technology), OAT (organic additive technology) ir HOAT (hybrid) formulės skiriasi inhibitoriais ir ilgaamžiškumu. Etileno glikolis yra efektyvus, bet toksinis; propileno glikolis mažiau toksiškas ir dažnai naudojamas, kai svarbu mažinti pavojų aplinkai ar gyvūnams.

Testuoti aušinimo skystį galima keliais būdais: refraktometru nustatomas užšalimo taškas, pH juostelė parodys rūgštingumą, o specializuoti testeriai įvertina korozijos apsaugos lygį. Mechaninis plovimas ir slėgio testai padės rasti paslėptus nuotėkius.

Kodėl aušinimo sistemos plovimas turi prasmę

Plovimas pašalina nuosėdas, rūdis ir mineralinius nuosėdų kaupinius, kurie blogina šilumos perdavimą ir gali užkimšti radiatorių ar vandens siurblį. Po plovimo naujas antiseptinis aušinimo skystis veikia efektyviau: geresnis šilumos mainas, mažesnė korozija, ilgesnė sandariklių ir žarnų tarnavimo trukmė. Trumpai — mažesnė gedimų tikimybė ir geresnė kuro ekonomija.

Expert Insight

„Dažniausias klaidingas įsitikinimas – kad aušinimo skystis yra tik „skystis nuo šalčio“. Iš tiesų tai – sudėtinga cheminė sistema, kurią reikia valdyti kaip ir bet kurią kitą techninę medžiagą automobilyje. Reguliarus tikrinimas ir tinkamas mišinys gali sutaupyti laiko ir pinigų“, – sako dr. Jonas Petrauskas, automobilių šilumos mainų specialistas.

Praktiniai patarimai vairuotojui

Nepainiokite skysčių: naudokite gamintojo nurodytą tipą. Jei pridedate skysčio – retai darykite tai „ant akies“; naudokite distiliuotą vandenį arba paruoštus mišinius. Prieš kelionę į atšiaurią žiemą patikrinkite aušinimo sistemos slėgį ir antifrizo stiprumą. Jei matote nuotėkį arba užuodžiate saldų kvapą – nelaukite, kreipkitės į servisą.

Aušinimo sistema nėra tik techninis elementas – tai variklio „termoreguliacijos širdis“. Priežiūra čia turi prioritetą. Vienas paprastas testas prieš žiemą gali užkirsti kelią didelėms išlaidoms ir nepatogumams kelyje.

Palikite komentarą

Komentarai