Savarankiški automobiliai: ar saugiau nei žmogus dabar?

Naujas tyrimas iš Kalifornijos rodo, kad savarankiškai valdomi automobiliai daugelyje situacijų dalyvauja mažiau avarijų nei žmogaus vairuojami automobiliai — tačiau su reikšmingomis išlygomis. Šiame straipsnyje paaiškiname, kaip buvo atliktas tyrimas, kokios pagrindinės išvados ir kur dar reikia tobulėti, kad autonominė vairavimo technologija iš tiesų sumažintų eismo aukas.

Kaip tyrimas buvo atliktas ir kodėl svarbu palyginti panašius atvejus

Tyrėjai iš Central Florida universiteto surinko daugiau nei 2 100 ataskaitų apie incidentus, kuriuose dalyvavo savarankiškai valdomi automobiliai, naudodamiesi Nacionalinės kelių eismo saugumo administracijos (NHTSA), Kalifornijos DMV ir žiniasklaidos šaltiniais. Tada jie palygino šiuos duomenis su maždaug 35 000 incidentų ataskaitų iš Kalifornijos greitkelių patrulių.

Viena iš studijos stipriųjų pusių — „matched case-control“ metodas: tyrėjai ieškojo porų avarijų, kuriose abi įvykusios situacijos (laikas, vieta, eismo sąlygos) būtų panašios, bet vairuotojas būtų arba žmogus, arba automatinė sistema. Tokiu būdu galima labiau izoliuoti „vairuotojo“ poveikį avarijos tikimybei.

Pagrindinės išvados: kur AV pasirodė geriau, o kur — prasčiau

Analizė parodė, kad savarankiškai valdomi automobiliai bendrai buvo saugesni daugelyje scenarijų. Keletas svarbiausių rezultatų:

• Savarankiški automobiliai buvo maždaug perpus rečiau įtraukiami į avarijas, kai juos smūgiavo iš galo (rear-end collisions).
• Bendrosios šoninės (broadside) avarijos — pvz., susidūrimai sankryžoje šonu — pasitaikė ženkliai rečiau su autonominiais automobiliais (apie penktadalis tokio pavojaus lygio, palyginti su žmonėmis).
• Netikėtai AV procentinė dalis avarijų lyjant ar rūkant buvo maža — tyrėjai tai sieja su radaro ir LiDAR jutiklių pranašumais, kurie mažiau veikiami blogo oro nei regėjimo kanalas žmogaus akims.

Tačiau yra ir reikšmingų trūkumų. Autonominės sistemos buvo daugiau nei penkis kartus labiau linkusios susidurti su incidentais auštant arba leidžiantis saulei — tikėtina dėl vaizdo sistemų ribotumo tokioje šviesoje. Be to, AV dažniau patekdavo į incidentus posūkių metu, kas rodo sudėtingumą numatant kitų vairuotojų elgesį ir intencijas.

Technologijos ribotumai: jutikliai, prognozavimas ir kontekstas

Autonominiai automobiliai naudoja kelių tipų jutiklius: kameras (vaizdas), radarus (atstumas/greitis) ir LiDAR (3D struktūra). Kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, kameros gerai atpažįsta kelio ženklus, bet silpniau veikia prasto apšvietimo sąlygomis; radarai gerai veikia rūke ar lietuje, bet turi prastesnę skiriamąją gebą.

Posūkių problemos dažnai kyla ne dėl vieno jutiklio gedimo, o dėl sudėtingo socialinio numatymo: kaip elgsis kitas vairuotojas, ar pėsčiasis staiga pereis gatvę, ar automobilis prie dešinės staiga sustos. Žmogus kartais gali „skaityti“ kūno kalbą ir kontekstą geriau, o AV turi remtis statistiniais modeliais ir sensorų duomenimis.

Kas toliau? Etikos, politikos ir inžinerijos klausimai

Tyrimas yra svarbus pirmas žingsnis kiekybiškai įvertinant autonominių transporto priemonių saugumą, bet autorių duomenų rinkinys yra ribotas. Kompanijų pateikiamos incidentų ataskaitos kartais gali būti šališkos arba interpretuojamos taip, kad kaltė būtų priskirta žmogui. Todėl reikia atviresnių, neutraliai surinktų duomenų ir standartizuotų pranešimų apie avarijas.

Tai ypač aktualu politikos formuotojams: aiškūs skaičiai leidžia nuspręsti, kur AV gali būti diegiami pirmiausia (pvz., automagistralėse ar praeigų zonose) ir kur reikalingi papildomi reguliavimo reikalavimai ir testai.

Expert Insight

„Skaičiai rodo potencialą, bet tai nėra automatinis pergalės bilietas. Svarbiausia — atpažinti specifines silpnybes ir kurti sprendimus, o ne ignoruoti klaidas“, — sako dr. Lina Petrauskaitė, transporto saugumo inžinerijos specialistė. Ji priduria, kad sinergija tarp geresnių jutiklių, realaus laiko duomenų mainų ir griežtų testavimo standartų yra raktas į ilgalaikį saugumą.

Galutinis vertinimas: savarankiškai valdomi automobiliai gali sumažinti tam tikrų avarijų skaičių ir gelbėti gyvybes, tačiau kol kas jie nėra universali ar visapusiška saugumo priemonė. Reikia tolesnių duomenų, skaidrumo iš privačių bendrovių ir aktyvios politikos, kad technologija būtų diegiama atsakingai.