5 Minutės
Visų ratų pavara (AWD) ir keturių varomų ratų sistema (4WD arba 4x4) dažnai sumaišomos, bet jos sukurtos skirtingoms situacijoms. Šis tekstas aiškiai paaiškina, kaip jos veikia, kokios jų stipriosios ir silpnosios pusės, bei padės nuspręsti, kuri sistema tinkamiausia jūsų poreikiams.
Kaip veikia AWD ir kam ji skirta
AWD — tai sistema, optimizuota kasdieniam važiavimui ir slidžioms kelio sąlygoms. Paprastai ji nuolat arba automatiškai paskirsto variklio sukimo momentą visiems keturiems ratams, todėl automobiliui lengviau įveikti sniegą ar lietingą dangą nei tik su priekine ar galine pavara.
Modernios AWD sistemos gali būti beveik nematomos vairuotojui: elektronika ir sankabos paketai (clutch-pack) arba centrinis diferencialas dinamiškai perkelia sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašių pagal sukibimą ir vairavimo sąlygas. Aukštos klasės sportiniai automobiliai naudoja AWD, kad sumažintų slydimą posūkiuose ir perduotų daugiau galios į kelią įsibėgėjant.
Privalumai:
- Geresnė trauka ant šlapios, snieguotos ar apledėjusios dangos.
- Sklandi veikimo charakteristika: sistema leidžia ratams suktis skirtingu greičiu posūkiuose.
- Tinka kasdieniam naudojimui — dauguma šiuolaikinių SUV ir lengvųjų automobilių siūlo AWD.
Kaip veikia 4WD ir kodėl tai nėra tas pats
4WD (dar vadinama 4x4) – tai dažniausiai part-time sistema, sukurta sunkiam bekelės naudojimui. Vairuotojas mechaniniu būdu įjungia 4WD, užrakindamas priekinę ir galinę pavaras, kad kėbulas ir ašys suktųsi vienodu greičiu. Tokiu būdu užtikrinama, kad bent vienas priekinis ir vienas galinis ratas gaus variklio sukimo momentą net ir tada, kai ratams trūksta sukibimo.
Ši parinktis ypač naudinga smėlyje, purve ar gilų sniegą įveikiant: mechaninis arba paprastas mechaninis užraktas garantuoja, kad sistema perduos galią, nepriklausomai nuo elektronikos reakcijų. Tačiau 4WD netinka kasdieniam važiavimui ant asfalto — ant kieto paviršiaus užsirakinus ašims, sistema „susiriša“, dėl ko gali atsirasti nepageidaujami trinties ir nusidėvėjimo efektai.
Tipinės 4WD galimybės:
- 4High / 4Low režimai (aukštas / žemas perdavimo santykis) leidžia pasirinkti didesnį traukos jėgos padidinimą arba lėtesnį, bet galingesnį įsijungimą bekelėje.
- Dažnai naudojama sunkiems sunkvežimiams, pikapams ir griežtai bekelės orientuotiems automobiliams (pvz., Jeep Wrangler, Mercedes G-Class).
Techniniai skirtumai ir kodėl jie svarbūs
Centrinis diferencialas ir sankabos paketai
AWD sistemos paprastai naudoja centrinį diferencialą arba sankabos paketą, leidžiantį ašims suktis skirtingu greičiu posūkiuose. Tai pašalina įtampą pavarų mechanizmuose ir leidžia naudoti sistemą ant asfalto be žalos.
4WD, kai yra užrakintas, sujungia priekinę ir galinę perdangas taip, kad jos suktųsi vienodu greičiu. Ant mažai slystančio paviršiaus tai nėra problema — ratų slydimas kompensuoja skirtumus. Ant sauso asfalto tokia sąranka sukelia „driveline binding“ efektą: drebulį, šurmulį, padangų švilpimą ir padidintą komponentų dėvėjimąsi.
Elektronika ir aktyvus sukimo momento valdymas
Pastarųjų metų AWD įrangą vis dažniau papildo sukimo momento vektoriavimo (torque vectoring), stabilumo valdymo ir traukos kontrolės sistemos. Jos gali nukreipti didžiausią variklio jėgą į ratus, kurie turi geriausią sukibimą, ir taip pagerinti valdomumą bei greitėjimą posūkiuose.
.avif)
AWD ir 4WD ant ledo ir sniego
Abi sistemos suteikia pranašumą išvažiavimui ant slidžios dangos: galios paskirstymas visiems keturiems ratams sumažina ratų praslydimą pradedant važiuoti. Tačiau verta pabrėžti, kad nė viena iš jų negali stebuklingai pagerinti posūkių ar stabdymo — tam svarbiausi yra padangų sukibimas, stabilumo kontrolė ir vairuotojo įgūdžiai.
Praktiškai: AWD bus geresnis už daugumą vairuotojų kasdienėms sąlygoms — ji inkorporuoja saugumo rezervą be būtinybės perjungti režimus. 4WD reikalinga tiems, kurie dažnai keliauja ten, kur asfaltas baigiasi, ir reikalinga rimtesnė trauka bei žemesnis perdavimo santykis.
Geriausia iš abiejų pasaulių
Kai kurie gamintojai siūlo jungtines sistemas: automobilis elgiasi kaip AWD daugumoje režimų, bet vairuotojas gali užrakinti centrinį diferencialą ir perjungti 4WD režimą, kai reikia rimtesnės bekelės galios. Tokios konfigūracijos taip pat gali turėti 2High (tik galinė pavara) ir 4Low režimus sunkioms bekelės situacijoms.
Pavyzdžiui, Mercedes G-klasė vairavimo sąlygomis elgiasi kaip AWD, kol vairuotojas neįjungia centro diferencialo užrakto — tada ji tampa tikru 4x4 sunkvežimiu su žemu perdavimo santykiu.
Praktiniai patarimai perkant
- Jei važinėjate daugiausia mieste ir retkarčiais susiduriate su lietumi ar sniegu — AWD suteiks geriausią pusiausvyrą tarp komforto ir saugumo.
- Jei planuojate rimtą bekelę, dažnai važiuojate purve, smėlyje ar gilų sniegą — rinkitės 4WD (4x4) su žemo rango parinktimi.
- Patikrinkite gamintojo instrukcijas: jei vadove yra įspėjimas prieš 4WD naudojimą ant sausos dangos, tai aiškus ženklas, kad sistema nėra skirta kasdieniam asfaltui.
Expert Insight
„AWD ir 4WD nėra vienas kito pakaitalai — tai dvi filozofijos. AWD yra skirta vairavimo stabilumui ir komfortui įvairiomis kelio sąlygomis, o 4WD — maksimaliai traukai bekelėje. Rinktis verta pagal savo maršrutus ir poreikį: tiek technika, tiek vairuotojo patirtis lemia, kiek naudos duos kiekviena sistema“, — sako dr. Jonas Petrauskas, transporto inžinierius ir tyrimų vadovas VGTU automobilių laboratorijoje.
.avif)
Išvada
Trumpai tariant: AWD — universalesnis sprendimas kasdieniam naudojimui ir blogoms oro sąlygoms, o 4WD — specializuotas įrankis bekelės entuziastams bei ekstremalioms sąlygoms. Supratę techninius skirtumus — centrinį diferencialą, sankabos sistemas, 4High/4Low režimus ir kaip elgiasi traukos kontrolė — galėsite išsirinkti automobilį, kuris geriausiai atitiks jūsų poreikius ir užtikrins saugų važiavimą.
Komentarai
turbo_mk
Vakar maniau, kad AWD visada geriau, o šitas straipsnis atskleidė, jog 4x4 turi savo niuansų. Įdomu, kaip elektronika keičia sukibimą posūkiuose. Rimta medžiaga.
Palikite komentarą