4 Minutės
Net ir šiuolaikiniai automobiliai su atsarginiais ratais, elektriniais užpumpavimo rinkiniais ir keltuvais kartais užstringa nepatogioje vietoje. Svarbu turėti aiškų veiksmų planą: kur likti, ką daryti ir ko vengti, kad išvengtumėte papildomos rizikos ir greičiau sugrįžtumėte į kelią.
Pirmieji veiksmai ir būtina įranga
Pirmas žingsnis — saugiai sustabdyti ir įjungti avarinius žibintus. Jei įmanoma, pasitraukite kuo arčiau dešinio kelkraščio. Tačiau pasiruošimas prasideda dar prieš išvykstant: turėkite automobilio avarinį rinkinį, nes tai gali sutaupyti daug laiko ir streso.
Rekomenduojamas avarinis rinkinys
- nepertraukiamai mirksinti avarinė lempa arba švyturėlis;
- uždegamos žvakės ar cheminės švieselės (atsparios drėgmei), oranžinės trikampės;
- šilumos izoliacinė antklodė, pakankamai vandens ir keli nepertraukiami užkandžiai (pvz., granola batonėliai);
- guminės užvedimo laidės ir galiausiai — ne mažesnės kaip 10 000 mAh išorinės baterijos bei atsarginis telefono įkroviklis;
- žemėlapis arba ženklais pažymėta navigacija, kur praverčia GPS / Galileo signalas.
Technologijos keičia situaciją: modernūs automobiliai dažnai turi telemetrijos modulį, automatinį avarinį pranešimą ir V2X (vehicle-to-everything) ryšį, kuris gali perduoti vietą pagalbai. Tačiau elektra išeina arba sistema gali neveikti — todėl paprasti, fiziniai daiktai (švyturėlis, vanduo) išlieka būtini.
Kur likti ir kaip išlikti matomiems
Jei automobilis sustoja greitkelyje ar judrioje gatvėje, pasilikite viduje, prisisegę saugos diržus, kol nėra galinės apsaugos: oro pagalvės ir šoninės užuolaidos suteikia papildomą apsaugą nuo smūgių. Automobilis yra geresnė apsauga nei bandymas pereiti judrią juostą pėstute.
Jeigu lieka išeitis išlipti — pavyzdžiui, užstojus dešiniajame kelkraščio ruože ir yra apsauginis barjeras — išlipkite keleivio puse, nutolinkite bent 12 metrų (apie 40 pėdų) nuo transporto priemonės ir laukite už apsauginio žiedo. Toks atstumas sumažina pavojų nuolaužoms ir riboja tikimybę, kad įvykus antriniam smūgiui nukentėsite jūs ar keleiviai.
Jei automobilis stovi vidury važiuojamosios dalies, padidinkite matomumą: įtempkite ryškų audinį per langą arba uždėkite mirksinčią lempą ant stogo. Net maži signalai, pavyzdžiui, balta ar oranžinė vėliavėlė, gali priversti vairuotojus anksčiau pastebėti kliūtį ir sumažinti greitį.
Ko vengti ir kaip elgtis su pagalba
Streso metu žmonės kartais ima daryti pavojingus sprendimus. Pavyzdžiui, automobilio perjungimas į laisvą (neutral) padėtį, kad privažiuojantis tralas „galėtų praverti“ transporto priemonę, yra labai rizikingas: neužfiksuotas automobilis gali pajudėti ir užgriūti ant žmonių arba išvažiuoti į aktyvią eismo juostą. Todėl laisvos pavaros vengti verta – palikite rankinį stabdį ir laukite instrukcijų iš gelbėtojų.
Taip pat nerekomenduojama išlipti, kai prieina tralo operatorius: laukite, kol jis aiškiai nurodys, ką daryti. Žmonės linkę neįvertinti šalutinio eismo ir taip sukuria papildomą pavojų tiek sau, tiek pagalbos komandai.
Tinkama komunikacija su pagalba — svarbi. Jei esate AAA ar kitos kelių pagalbos tarnybos narys, praneškite savo tikslią vietą naudojant GPS koordinates arba orientyrus. Jei signalo nėra, paprastas kelio numeris arba kilometro ženklas padės pagalbai jus rasti greičiau. Dažnai telemetrinės sistemos gali automatiškai nusiųsti avarinį pranešimą, tačiau negalima ja pasikliauti vien tik technologijomis.
.avif)
Expert Insight
„Dauguma avarijų priežasčių susijusios su netinkamu vertinimu ir skubotais sprendimais“, — sako išgalvotas automobilių saugos inžinierius dr. Lukas Petrauskas. „Prieš išeidami iš transporto priemonės įvertinkite eismo intensyvumą, matomumą ir atstumą iki apsauginių barjerų. Paprastas avarinis rinkinys ir keli aiškūs veiksmai gali išsaugoti gyvybę.“
Inžinierius taip pat pabrėžia technologijų vaidmenį: „Ateityje V2X ryšys ir autonominės pagalbos sistemos galės pranešti kitiems vairuotojams apie jūsų sustojimą anksčiau, nei jie pastebės objektą vizualiai. Tačiau šios technologijos dar neišvengia gedimų — todėl žmogaus sprendimai ir paruoštas avarinis planas išlieka kertiniai.“
Kelių sauga priklauso tiek nuo techninių priemonių (oro pagalvių, stabdžių asistento, telematikos), tiek nuo elementarios pasiruošimo kultūros: avarinio rinkinio, žinojimo, kur laukti pagalbos ir kokių klaidų vengti.
Laikantis šių rekomendacijų, net netikėta avarija kelyje gali baigtis be rimtų pasekmių — svarbiausia ramiai įvertinti situaciją, likti matomiems ir laukti profesionalų pagalbos.
Palikite komentarą