5 Minutės
Vienu paspaudimu – daugiau greičio ir galimybė lenkti. Tačiau DRS niekada nebuvo vien tik mygtukas: tai buvo bandymas sušvelninti fizikos diktatą trasoje. Sistema, kuri nuo 2011 metų padėjo vairuotojams išvengti „purvino oro“ pasekmių, dabar stumiama į istoriją. Kodėl? Ir ką tai reiškia lenktynių menui bei inžinerijai?
Kas yra DRS ir kaip jis veikė
DRS – Drag Reduction System, arba pasipriešinimo mažinimo sistema. Vairuotojas paspaudžia mygtuką ant vairo, ir galinis sparnas atsidaro: oro srautas daugiau nebekalasi per profiliuotą paviršių, sumažėja pasipriešinimas, automobilis įgauna papildomą greitį. Paprasta idėja. Už to – sudėtinga taktika: DRS veikia tik tam tikrose trasos zonose ir tik tada, kai priekyje esantis bolidas yra per mažiau nei sekundę nuo taves detekcijos punkte.
Toks ribojimas turėjo du tikslus: palengvinti lenkimus ir neleisti sistema tapti „lapų blizginimo“ priemone, kuri išryškina dirbtinius rezultatų pokyčius. Praktikoje DRS buvo atidarytas laisvai treniruotėse ir kvalifikacijoje, padėdavo sukurti geresnius rato laikus. Jis neveikė, kai lyja. Kiek zonų trasoje – priklausė nuo pačios trasos: Monake viena, Australijoje keturios.
Fizikos problema, kurią DRS turėjo spręsti, vadinama „dirty air“: priekyje važiuojantis bolidas sutrikdo oro srautą, dėl to sekančio bolido prispaudimo jėga mažėja ir jis praranda greitį per posūkius. DRS imituodavo slipstream’ą – peiliu nukarpydavo dalį varžybų aerodinamikos, kad pasekėjui atsirastų daugiau galimybių lenkti tiesioje.
Tačiau DRS buvo pažymėtas kaip laikina priemonė. Kai dabartinės taisyklės buvo konstruojamos, tikėtasi, kad naujosios aerodinaminės nuostatos leis automobiliams artimiau sekti vienam kitą, todėl DRS bus galima atsisakyti. 2022 metais tapo aišku – taip neatsitiko. Oro srauto problemos išliko, tad ir DRS gyvavo toliau.
Kas keičiasi nuo 2026 metų
2026-aisiais DRS nebebus. Vietoj jo įvedamas lankstesnis, sudėtingesnis valdymas: visi automobiliai galės aktyvuoti žemo pasipriešinimo režimą trasos tiesiose, nepriklausomai nuo atstumo iki priekyje važiuojančio konkurento. Tačiau to nebus vienas mygtukas.
Steering wheel turės du atskirus režimus. X-mode – skirtas maksimaliai sumažinti pasipriešinimą ir gauti tiesinę greičio persvarą. Z-mode – atvirkščiai: atveria elementus priekyje ir gale tam, kad padidintų prispaudimą ir greitį per posūkius. Abu režimai bus aktyvuojami rankiniu būdu ir veiks tik tam tikrose trasos zonose, tad taktika, kada ir kur juos panaudoti, taps dar svarbesnė.
Be to, bus integruotas elektrinės energijos „push-to-pass“ elementas, suteikiantis papildomą elektros impulso šūvį lenkimams. Tai nėra paprastas pakeitimas – tai kitokio lygmens susijungimas tarp aerodinamikos, hibridinių jėgainių valdymo ir strateginio žaidimo trasoje. Kritikai sako, kad tai gali būti dar dirbtinesnė priemonė nei DRS; šalininkai mato galimybę įvairesniam lenkimų menui.
Ar šis žingsnis pagerins lenktynes? Neaišku. Viena aišku: inžinerinė dilema – kaip subalansuoti mažesnį pasipriešinimą ir pakankamą prispaudimą per posūkius – dabar sprendžiama ne vien per galinio sparno elementą, o per sudėtingą elementų ir energijos valdymą.
Vairuotojų ir komandų reakcija
Po taisyklių paskelbimo nuomonės pasiskirstė. „Kai kurie kolegos, kurie jau bandė simulatoriuje, sakė – gana lėtas jausmas. Pamatysime,“ sakė Lewis Hamiltonas 2024 metų vairuotojų konferencijoje. Jo žodžiai atspindi pagrindinę nuogąstavimų liniją: ar automobiliai taps efektyvesni ir ar lenktynės išliks įdomios?
Lando Norris atkreipė dėmesį į sudėtingumą: „Gali būti dideli tarpai, ir tada vėl visi sakys – nuobodoka. Dabar yra labai įdomu.“ Toks vertinimas primena, kad bet koks techninis pertvarkymas neišvengiamai turi ir sportinį aspektą: teisinga pusiausvyra tarp dirbtinių pagalbų ir natūralaus lenktynių dinamizmo – retai pasiekiama be kompromisų.
Expert Insight
„Pakeitimai 2026 metams – tai perėjimas nuo vieno komponento sprendimo prie sisteminio valdymo,“ sako fict. dr. Tomas Žukauskas, aerodinamikos specialistas. „X- ir Z-režimai bei elektrinis ‚push-to-pass‘ reikalauja, kad komandos derintų mechaniką, elektroninę valdymo dalį ir strategiją. Tai didesnis iššūkis, bet taip pat ir galimybė kuriant įvairesnį lenktynių produktą.“
.avif)
Technologiškai tai reiškia platesnę telemetrijos rolę ir naujus simuliacijų poreikius: komandos privalės „mokytis“ režimų derinių kiekvienai trasai, atsižvelgiant į nuolydžius, posūkių sekomis ir energijos valdymą. Ar tai sumažins lenkimų dirbtinumą? Galbūt. Ar padarys žaidimą įdomesnį? Tai priklausys nuo to, kaip šiuos įrankius panaudos žmonės – inžinieriai ir vairuotojai alike.
Lenktynės keičiasi. Technologijos siūlo naujus būdus kurti dramą, bet galutinė prizė visada bus ta pati: kas geriau suvaldo mašiną, kaip pasirinko taktiką ir kas turi drąsos spausti mygtuką tada, kai tai tikrai svarbu.
Komentarai
artm_
Ne viskas aišku, bet įdomu. Kaip push-to-pass derės su X- ir Z-režimais? Jei padės, lenktynės taps įdomesnės; jei ne, bus painu.
turbo_mk
Hm, įdomu kaip X-mode ir Z-mode pakeis lenktynes. ar tai tik didesnė taktika, ar paprasčiausia papildoma sudėtinguma trasoje? Lauksiu įspūdžių.
Palikite komentarą