Zarasų aplinkkelis už ~61 mln. € — permainos vairuotojams

Vyriausybė patvirtino beveik 61 mln. eurų vertės Zarasų aplinkkelio projektą VPSP būdu. Aplinkkelis sumažins triukšmą, oro taršą ir tranzitinį eismą, atvers ekonomines zonas bei paveiks vairuotojus ir Lietuvos automobilių rinką.

Komentarai
Zarasų aplinkkelis už ~61 mln. € — permainos vairuotojams

4 Minutės

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomam Zarasų aplinkkelio projektui, kurio bendra vertė siekia beveik 61 mln. eurų su mokesčiais. Projektas bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) principu: valstybinių kelių administratoriaus „Via Lietuva“ paskelbtas konkursas nulems privatum partnerį, atsakingą už projektavimą, statybą ir kelių eksploatavimą.

Projekto tikslai ir finansavimas

Pagrindinis projekto tikslas – nukreipti tranzitinį eismą aplink Zarasus, sumažinti nelaimingų atsitikimų, triukšmo ir oro taršos lygį miesto centre bei užtikrinti saugesnę eismo aplinką gyventojams ir turistams. Ministerija teigia, kad sprendimas prisidės prie regiono ekonominės plėtros ir ilgalaikių susisiekimo poreikių tenkinimo. Reikalingas valstybės indėlis numatytas 2022–2030 m. susisiekimo plėtros programoje, o metiniai mokėjimai už VPSP bus vykdomi 2031–2051 m.

Savivaldybė: projektas pakeis Zarasų veidą

Zarasų rajono savivaldybė projektą vadina „istoriniu perversmu“: nukreipus sunkiasvorį ir tranzitinį eismą aplink, miesto centras gali tapti ramesnis, saugesnis ir patrauklesnis kurortiniu statusu besidomintiems lankytojams. Planuojama, kad pagerės sąlygos pėstiesiems, dviračių eismui, bus saugomas kultūros paveldas – 242 m ilgio akmeninis grindinys Vytauto gatvėje, dabar kenčiantis dėl transporto vibracijų.

Vairuotojams Lietuvoje: kokią įtaką turės aplinkkelis?

Aplinkkelis sumažins tranzitinio sunkiasvorio transporto poveikį miestui, todėl vietinių gyventojų automobiliai – tiek kasdien važinėjančių lietuvių, tiek turistų iš Vilniaus, Kauno ar užsienio – patirs mažiau triukšmo ir vibracijos. Dėl geresnės eismo organizacijos gali keistis ir automobilių nuomos paklausa regione: kurortiniai automobiliai bei kompaktinės klasės hečbekai ir SUV bus patrauklesni turistams, o logistikos operatoriams bus patogiau statyti centrus aplink naują arteriją.

Techninės detalės ir trasos pradžia

„Via Lietuva“ skelbia, kad aplinkkelio pradžia numatyta A6 magistralės 178,06 km (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) ir vėl įsijungs ties 184,85 km. Pagal preliminarų grafiką partnerio atranka turėtų baigtis iki 2027 m., o projektavimo ir statybos etapas truktų apie trejus metus – tai leidžia optimistiškai manyti, jog aplinkkelis gali būti atidarytas apie 2030 m.

Transporto priemonių charakteristikos ir eismo apkrova

Aplinkkelis projektuojamas taip, kad atlaikytų intensyvų krovininį eismą: numatomos tvirtos kelio dangos sluoksniuotos konstrukcijos, didesnis bortų ir sankasų atsparumas bei papildomos nuotekų ir drenažo sistemos. Tai svarbu tiek logistinių sunkvežimių, tiek lengvųjų automobilių eksploatacijai – geresnis kelias reiškia mažesnę automobilio amortizaciją ir ilgesnį ratų bei pakabų elementų tarnavimo laiką, kas aktualu Lietuvos automobilių rinkoje, kur vairuotojai dažnai renkasi importuotus naudotus modelius iš Vokietijos ar Europos.

Dizainas, sauga ir infrastruktūra

Projektuojamos saugios sankryžos, apšvietimas, pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpos, taip pat vietos logistikos ir paslaugų zonos. Aplinkkelis turės teikti sąlygas elektromobilių aptarnavimui – įžvalgos rodo, kad EV paklausa Lietuvoje auga, ypač Vilniuje ir Kaune, todėl planuojami įvažiavimai galėtų gauti ir įkrovimo stoteles bei servisų erdves.

Rinkos padariniai ir konkurencingumas

Ekonominė nauda: patogesnis tranzitas pritrauks logistikos centrus, terminalus, servisus ir maitinimo įmones į aplinkkelio zoną, atlaisvindamas miesto centrą nuo sunkiasvorio transporto. Tai gali turėti įtakos automobilių rinkai Lietuvoje – verslams ir logistikos operatoriams reikės naujų transporto sprendimų, dažnai investuojama į efektyvesnius van'us, miestams draugiškesnius mažesnio triukšmo vilkikus ar elektrinius komercinius automobilius.

Kaip projektas atrodo palyginus su Europa?

Tokio tipo VPSP projektai Europoje dažnai leidžia spartinti infrastruktūros plėtrą ir užtikrinti aukštesnę priežiūros kokybę per eksploatacijos laikotarpį. Lietuvoje VPSP modelis leidžia įtraukti privačius investuotojus, sumažinti valstybės biudžeto vienkartinę naštą ir išlaikyti kokybės standartus panašius į Vakarų Europos sprendimus.

Apibendrinant, Zarasų aplinkkelis – ne tik inžinerinis statinys, bet ir strateginis žingsnis Lietuvos regionų susisiekimo gerinimui. Vairuotojams Lietuvoje tai reiškia ramesnį miesto centrą, saugesnį eismą ir galimą pasikeitimą automobilių paklausos bei logistikos sprendimų rinkoje.

Šaltinis: delfi

Palikite komentarą

Komentarai