6 Minutės
Gegužės 20-osios rytą, kai virš Vilniaus oro uosto buvo laikinai apribota oro erdvė ir įsijungė sirenos, terminaluose buvę keleiviai susidūrė su klausimu, kur slėptis ir kaip elgtis. Dalis žmonių ieškojo informacijos LT72 programėlėje, tačiau paaiškėjo, kad nei senajame, nei naujajame Vilniaus oro uosto terminale priedangų žemėlapyje nėra pažymėta. Tai sukėlė nemažai diskusijų ne tik apie keleivių saugumą, bet ir apie tai, kaip Lietuvos infrastruktūra prisitaiko prie naujų grėsmių.
Lietuvos oro uostai (LTOU), valdantys Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, pabrėžia, kad po šiemet Lietuvoje jau dukart skelbto oro pavojaus buvo atnaujinti reagavimo procesai. Pasak bendrovės atstovų, terminaluose yra numatytos saugios vietos, į kurias keleiviai, jų artimieji ir darbuotojai būtų nukreipiami krizinėje situacijoje.
Terminalai – ne priedangos, o saugios erdvės
LTOU komunikacijoje nuolat akcentuojama, kad oro uosto terminalas nėra įprasta viešoji erdvė. Tai sudėtingas infrastruktūros objektas, kuriame turi būti užtikrintas sklandus keleivių srautas, bagažo valdymas, antžeminių tarnybų darbas ir orlaivių eismo koordinavimas. Dėl šios specifikos terminaluose esančios erdvės įvardijamos ne kaip priedangos, o kaip saugios erdvės.
Įmonės atstovas Martynas Jaugelavičius aiškino, kad terminalų architektūra ir vidaus planavimas leidžia žmones saugiai sutalpinti ir aptarnauti, jei paskelbiamas oro pavojus. Kitaip tariant, keleiviai nėra paliekami be jokio sprendimo – jie nukreipiami į iš anksto numatytas zonas terminalo viduje.
Kuo saugi erdvė skiriasi nuo priedangos?
LTOU atstovė Lina Beišinė pažymėjo, kad saugios vietos oro uostuose ne visais aspektais atitinka teisės aktuose numatytus priedangoms keliamus reikalavimus. Būtent todėl jos ir nėra vadinamos priedangomis. Šis skirtumas svarbus ne tik teisiniu, bet ir praktiniu požiūriu: priedanga turi atitikti griežtesnius konstrukcinius ir apsaugos kriterijus, o oro uosto terminalas pirmiausia turi būti pritaikytas keleivių aptarnavimui, logistikai ir greitam srautų valdymui.
Vairuotojams Lietuvoje ir dažnai oro uostų paslaugomis besinaudojantiems keleiviams tai reiškia paprastą taisyklę: kilus pavojui, nereikia ieškoti pažymėtos priedangos LT72 žemėlapyje, nes oro uostuose jos paprastai nėra numatytos kaip atskiri objektai. Vietoje to svarbiausia sekti personalo nurodymus ir judėti į saugias terminalo zonas.
Naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas – be priedangos, bet su saugiomis vietomis
Praėjusių metų vasarį atidarytas naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas yra vienas moderniausių tokio tipo objektų Lietuvoje. Vis dėlto ir jame priedanga nebuvo įrengta. LTOU aiškina, kad tuo metu, kai vyko projektavimo ir rangos darbai, galioję statybos reikalavimai nenumatė tokios prievolės.
Įmonės atstovų teigimu, terminale vis tiek suprojektuotos saugios vietos keleiviams ir darbuotojams. Tai ypač svarbu vertinant Vilniaus oro uosto vaidmenį Lietuvos susisiekimo sistemoje: čia kasdien apsilanko tūkstančiai žmonių, o sklandus saugumo mechanizmas yra esminė dalis tiek vietos, tiek tarptautinėje logistikos grandinėje.
Ar tai aktualu ir Lietuvos automobilių rinkai?
Iš pirmo žvilgsnio oro uosto saugumo temos gali atrodyti nutolusios nuo Lietuvos automobilių rinkos, tačiau ryšys yra akivaizdus. Dalis keleivių į oro uostą atvyksta automobiliu, naudodamiesi trumpalaikio ar ilgalaikio parkavimo paslaugomis, o su oro kelionėmis susiję srautai veikia ir transporto infrastruktūrą Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose. Kai oro erdvė laikinai uždaroma ar sustabdomas transportas, tai tiesiogiai paveikia ir taksi, pavėžėjimo, nuomos automobilių bei asmeninio transporto judėjimą.
Lietuvos automobilių rinka jau kelerius metus rodo, kad pirkėjai vis dažniau vertina ne vien kainą, bet ir mobilumo sprendimų patikimumą. Tai ypač aktualu Vilniuje ir Kaune, kur daug vairuotojų derina kasdienį automobilio naudojimą su kelionėmis į oro uostą ar tarpmiestiniais maršrutais. Tokios situacijos primena, kad transporto saugumas ir infrastruktūros atsparumas yra ne mažiau svarbūs nei automobilio specifikacijos ar dizainas.
5,74 mln. eurų projektas: ką planuoja oro uostas
Praėjusį lapkritį buvo pasirašyta VNO atvykimo terminalo projektavimo sutartis. Projektą rengia oro uostų infrastruktūros padalinys kartu su tarptautine architektūros bendrove „Zaha Hadid Architects“. Pirmasis etapas, kurio vertė siekia 5,74 mln. eurų su PVM, numatytas iki 2028 metų pabaigos.
Šis etapas apims projektavimą, senų pastatų griovimą, teritorijos atlaisvinimą, o vėliau – ir naujojo terminalo bei aplinkinių erdvių statybos darbus. Pasak LTOU, būtent šiame naujame atvykimo terminale jau bus numatyta priedanga, nes teisės aktai naujiems statiniams kelia griežtesnius reikalavimus nei anksčiau.
Kaip tai vertinti europiniame kontekste?
Lyginant su kitais Europos oro uostais, Lietuva juda ta pačia kryptimi kaip ir didžioji dalis regiono: vis daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai, terminalų funkcionalumui ir krizių valdymui. Vakaruose nauji oro uostų projektai dažnai jau nuo pradžių projektuojami taip, kad atitiktų ir griežtesnius saugumo, ir energetinio efektyvumo kriterijus. Lietuvoje tokios tendencijos taip pat stiprėja, o tai svarbu ne tik oro transportui, bet ir plačiajai susisiekimo ekosistemai.
Automobilių rinkos požiūriu tai reiškia didesnį dėmesį multimodalumui: žmonės vis dažniau renkasi automobilį iki oro uosto, tuomet – skrydį, o grįžę vėl naudojasi nuosavu ar išsinuomotu automobiliu. Dėl to oro uosto planavimas daro įtaką ir transporto paslaugų paklausai, ir automobilio naudojimo įpročiams Lietuvoje.
Ką turi žinoti keleiviai ir vairuotojai Lietuvoje?
Jei oro pavojus paskelbiamas jums jau esant oro uoste, svarbiausia – nepanikuoti ir klausyti oro uosto darbuotojų nurodymų. Keleiviai paprastai nukreipiami į terminale esančias saugias erdves. LT72 programėlė gali padėti bendroje civilinės saugos situacijoje, tačiau oro uostų viduje pažymėtų priedangų joje nėra.
Jeigu į oro uostą atvykstate automobiliu, verta turėti omenyje, kad tokiomis aplinkybėmis gali keistis eismo organizavimas, parkavimo srautai ar net viešojo transporto judėjimas. Gegužės 20-osios įvykiai Vilniuje parodė, kad oro pavojus paveikia ne tik skrydžius, bet ir traukinių operacijas, todėl vairuotojams, keleiviams ir vežėjams svarbu sekti oficialius pranešimus realiu laiku.
Kas laukia ateityje?
LTOU atstovai sako, kad naujuose statiniuose priedangų įrengimas bus privalomas, o tai reiškia, jog ateityje Vilniaus oro uosto infrastruktūra taps dar atsparesnė. Tai svarbi žinia ne tik aviacijos sektoriui, bet ir visai Lietuvos transporto sistemai, kuri tampa vis labiau susieta su automobilių srautais, keleivių mobilumu ir saugumo standartais.
Vairuotojams Lietuvoje, ypač tiems, kurie dažnai važiuoja į Vilnių ar Kauną, ši situacija yra priminimas, kad moderni infrastruktūra turi būti vertinama ne tik pagal komfortą ar dizainą, bet ir pagal pasirengimą ekstremalioms situacijoms. O tai šiandien aktualu visai Lietuvos automobilių rinkai – nuo miesto visureigių iki ekonominės klasės modelių, kur svarbiausia tampa ne vien kaina, bet ir bendras mobilumo saugumas.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą