3 Minutės
Nuo rytojaus Lietuvos vairuotojams teks mokėti daugiau už dyzeliną – baigiasi nuo balandžio vidurio taikytas sumažintas akcizas. Tai reiškia, kad degalų kainos Lietuvos automobilių rinkoje vėl judės aukštyn, o pokytį pajus tiek kasdien į darbą važinėjantys vairuotojai Lietuvoje, tiek smulkusis transporto verslas.
Sprendimas susijęs ne tik su šalies fiskaline politika, bet ir su pasaulinėmis energetikos tendencijomis. Naftos kainų kilimas prasidėjo dar prieš kelis mėnesius, kai Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė karinis konfliktas, o laivybos sutrikimai Hormuzo sąsiauryje dar labiau padidino įtampą rinkose. Tokie geopolitiniai veiksniai paprastai greitai persiduoda ir į degalinių kainas Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose.
Kokį poveikį pajus vairuotojai ir verslas?
Finansų ministerija anksčiau skaičiavo, kad laikina lengvata galėjo sumažinti galutinę kuro kainą maždaug 6 centais už litrą su PVM. Nors tai nėra itin didelis skirtumas, Lietuvos automobilių rinkoje net ir keli centai už litrą daro įtaką kasdienėms išlaidoms, ypač tiems, kurie daug važinėja dyzeliniais automobiliais ar lengvaisiais komerciniais modeliais.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad pratęsti lengvatą nebėra tikslinga, nes rinkos kainos jau nėra tokios aukštos kaip krizės piko metu. Pasak jo, ši priemonė nebuvo pakankamai taikli, o valstybės pagalba turėtų būti labiau orientuota į labiausiai pažeidžiamas grupes – pavyzdžiui, ūkininkus ir verslą, kuriam kuro kainų svyravimai daro tiesioginį poveikį.
Kaip buvo finansuojama lengvata?
Laikinai sumažintas dyzelino akcizas buvo finansuojamas iš viršplaninių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų, kurios surinktos dėl išaugusių degalų kainų. Tokia schema leido trumpam sušvelninti kainų spaudimą, tačiau dabar, pasikeitus rinkos sąlygoms, ši priemonė nutraukiama.
Kas vyksta politikoje ir rinkos reguliavime?
Seime jau registruotas siūlymas pratęsti lengvatos galiojimą iki spalio. Iniciatyvą pateikė „Nemuno aušros“ ir socialdemokratų frakcijų atstovai, tačiau Finansų ministerija ragina jos nepalaikyti. Tai rodo, kad degalų kainos Lietuvoje išlieka jautri politinė tema, ypač kai jos tiesiogiai veikia automobilių eksploatacijos kaštus.
Be to, nuo balandžio degalinės įpareigotos iki 10 val. ryto teikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) informaciją apie benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainas. Ši priemonė padeda stebėti kainų pokyčius realiu laiku ir didina skaidrumą rinkoje.
Galimi pokyčiai automobilių rinkai
Lietuvos automobilių rinka jautriai reaguoja į degalų kainų svyravimus. Kai dyzelinas brangsta, dalis vairuotojų ima labiau vertinti ekonomiškesnius benzininius modelius, hibridus ar net elektromobilius, kurių populiarumas po truputį auga ir Lietuvoje. Vis dėlto dyzeliniai automobiliai vis dar išlieka itin paklausūs dėl savo ekonomiškumo ilgesnėse kelionėse ir tarp vairuotojų, kurie dažnai važinėja užmiestyje.
Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje kuro kainų pokyčiai dažnai pastebimi greičiau ir stipriau jaučiami kasdienėse išlaidose, ypač regionuose, kur automobilis išlieka pagrindine susisiekimo priemone. Todėl bet koks dyzelino kainos padidėjimas tiesiogiai veikia tiek pavienius vairuotojus, tiek logistikos, statybų ir žemės ūkio sektorius.
Europos Komisijos žingsniai ir platesnis kontekstas
Siekiant suvaldyti krizės Artimuosiuose Rytuose padarinius, Europos Komisija taip pat supaprastino valstybės pagalbos skyrimo sąlygas labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Tai gali padėti šalims, įskaitant Lietuvą, greičiau reaguoti į energijos kainų šokus ir mažinti neigiamą poveikį ekonomikai bei transporto rinkai.
Šiuo metu Lietuvos vairuotojams belieka stebėti degalų kainas degalinėse ir sekti, kaip į naują etapą reaguos rinka. Akivaizdu viena – dyzelino kainos pokyčiai ir toliau bus viena svarbiausių temų visiems, kuriems automobilis Lietuvoje yra kasdienio gyvenimo dalis.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą