Dyzelino pardavimai Lietuvoje krenta trečią mėnesį

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo aiškią tendenciją Lietuvos degalų rinkoje: dyzelino pardavimai traukiasi jau trečią mėnesį iš eilės. Populiariausių degalų kiekiai, išleidžiami į šalies vidaus rinką, mažėjo visą pavasarį, o gegužę nuosmukis pasiekė dviženklį tempą.

VMI skelbiami duomenys rodo, kad akcizu apmokestinamo dyzelino kiekis kovo mėnesį buvo 2,6 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Balandį kritimas jau siekė 6 proc., o gegužę dyzelino į vidaus rinką išleista 10,1 proc. mažiau nei praėjusių metų gegužę. Tokia dinamika rodo ne vienkartinį svyravimą, o nuosekliai gilėjantį rinkos susitraukimą.

Per tris pavasario mėnesius į Lietuvos rinką iš viso pateko 386,9 mln. litrų dyzelino. Tai yra 26,4 mln. litrų, arba 6,4 proc., mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2025 metais. Vien 2026 m. gegužę į vidaus rinką išleista 130,2 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 14,7 mln. litrų mažiau nei prieš metus.

Mažesni kiekiai reiškia ir mažesnes biudžeto pajamas

Dyzelino rinkos susitraukimas atsispindi ir valstybės pajamose iš degalų akcizų. VMI duomenimis, 2026 m. gegužę degalų akcizų pajamos sudarė 93,9 mln. eurų. Palyginti su praėjusių metų geguže, jos buvo 8,1 mln. eurų, arba 7,9 proc., mažesnės.

Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad vienas prastesnis mėnuo dar galėtų būti vertinamas kaip trumpalaikis rinkos pokytis. Vis dėlto trijų mėnesių iš eilės kritimas, kuris kas mėnesį tampa vis ryškesnis, jau leidžia kalbėti apie aiškią kryptį.

Pasak jos, po staigaus 2025 m. rinkos nuosmukio Lietuvos degalų rinkos konkurencingumo klausimas išlieka neišspręstas. Naujausi skaičiai pratęsia praėjusiais metais fiksuotą tendenciją, kai akcizu apmokestinamo dyzelino kiekis Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., arba daugiau kaip 301 mln. litrų, palyginti su 2024 metais.

Vežėjai degalus renkasi pirkti Lenkijoje

Viena pagrindinių dyzelino pardavimų mažėjimo priežasčių siejama su transporto sektoriaus elgsena. Lietuvos vežėjų įmonės vis dažniau dyzeliną perka kaimyninėje Lenkijoje, kur degalų apmokestinimas yra mažesnis. Dėl to galutinė kaina degalinėse ten tampa patrauklesnė, o dalis degalų pirkimų persikelia už Lietuvos ribų.

Toks pasirinkimas turi platesnį poveikį nei vien mažesni dyzelino pardavimai vietos degalinėse. Kartu su degalų pirkimais į užsienį iškeliauja ir dalis akcizo bei PVM pajamų. Be to, mažėja ir ekonominė vertė, kurią Lietuvoje kuria degalų prekybos sektorius bei su juo susijusi veikla.

Naftos kainas vėl kelia geopolitinė įtampa

Lietuvos degalų rinkos neapibrėžtumą didina ir tarptautiniai įvykiai. Atsinaujinę JAV ir Irano kariniai veiksmai, nauji smūgiai bei grėsmės laivybai Hormuzo sąsiauryje šią savaitę paskatino naftos kainų šuolį – jos pakilo daugiau nei 10 proc.

Hormuzo sąsiauris yra itin svarbus pasaulinei energetikos rinkai, nes per jį gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų. Todėl bet kokie galimi laivybos trikdžiai šiame regione greitai didina įtampą tarptautinėje naftos rinkoje ir gali atsiliepti degalų kainoms įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvą.

Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad pastarasis naftos kainų šuolis dar kartą parodo poreikį iš anksto ruoštis išoriniams sukrėtimams. Jo vertinimu, sprendimų nereikėtų ieškoti tik tada, kai kainų pokyčių poveikis jau pasiekia degalines, transporto įmones ir galutinius vartotojus.

M. Dubnikovas pažymi, kad Lietuva negali daryti įtakos pasaulinei naftos kainai ar sustabdyti geopolitinių konfliktų. Tačiau valstybė gali turėti priemonių, kurios padėtų sušvelninti tokių procesų poveikį šalies ekonomikai. Staigus naftos brangimas persiduoda degalų kainoms, didina transporto sąnaudas, o vėliau gali paveikti prekių ir paslaugų kainas.

Siūlomas tikslinis akcizo grąžinimo mechanizmas

Vienu iš ilgalaikių sprendimų įvardijamas dalinis dyzelino akcizo grąžinimas vežėjams. Pagal tokį modelį degalai būtų perkami Lietuvos degalinėse įprasta tvarka, o nustatytus kriterijus atitinkantis vežėjas vėliau galėtų susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.

Toks sprendimas nebūtų bendras degalų kainų subsidijavimas visiems vartotojams. Jis būtų orientuotas į konkretų ekonominės ir mokesčių politikos tikslą – sumažinti transporto sektoriaus patiriamą kainų spaudimą, sustiprinti paskatą degalus pirkti Lietuvoje ir padėti išlaikyti akcizo, PVM bei susijusios ekonominės veiklos pajamas šalies viduje.