Greičio matuoklių spraga: kas išvengia baudų Švedijoje

Greičio matuoklis užfiksuoja pažeidimą, vairuotojas viršija leistiną greitį, tačiau bauda taip ir nepasiekia kaltininko. Švedijoje vis dažniau kalbama apie teisinę spragą, dėl kurios dalis lizinguojamų ir tarnybinių automobilių vairuotojų gali išvengti atsakomybės, nors paprasti privatūs automobilių savininkai baudžiami įprasta tvarka.

Šalyje veikia apie 2 800 greičio matuoklių, kurie kasdien padaro daugiau nei 1 000 pažeidimų nuotraukų. Vis dėlto, kaip nurodoma remiantis leidinio „Carup“ informacija, tik kiek daugiau nei ketvirtadalis tokių atvejų galiausiai virsta realiomis baudomis. Problema kyla ne dėl pačių matuoklių veikimo, o dėl to, kam pagal Švedijos teisę turi būti skiriama nuobauda.

Baudžiamas ne automobilio savininkas, o vairuotojas

Švedijoje už greičio viršijimą atsakomybė tenka konkrečiam asmeniui, kuris tuo metu vairavo transporto priemonę. Tai reiškia, kad vien automobilio registracijos duomenų nepakanka. Policijai reikia nustatyti, kas sėdėjo prie vairo, o tai tampa itin sudėtinga, kai transporto priemonė priklauso lizingo bendrovei, įmonei ar savivaldybei.

Pasak „Carup“ kalbinto šaltinio, tokiais atvejais pareigūnai dažniausiai išsiunčia turimą medžiagą ir laukia, ar vairuotojas pats pripažins kaltę. Tačiau toks scenarijus esą pasitaiko ne taip dažnai. Jei asmuo neigia vairavęs automobilį arba tiesiog nereaguoja į pranešimą, tyrimas gali įstrigti.

Lizingo bendrovės taip pat negali visko atskleisti

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad lizingo ar autoparkų valdymo bendrovės galėtų padėti policijai, situacija nėra tokia paprasta. Šaltinio teigimu, jos negali laisvai perduoti duomenų apie tai, kas konkrečiu momentu naudojosi automobiliu, nes tai galėtų prieštarauti BDAR reikalavimams.

Be to, didelių autoparkų dokumentuose ne visada aiškiai matyti, kuri įmonė ar galutinis naudotojas tuo metu faktiškai eksploatavo transporto priemonę. Dėl to automatinės greičio kontrolės sistema susiduria su situacija, kai pažeidimas užfiksuotas, bet atsakingą vairuotoją nustatyti sudėtinga.

Paprasti vairuotojai atsiduria griežtesnėje padėtyje

Didžiausias šios sistemos paradoksas tas, kad privatūs automobilių savininkai dažniausiai nustatomi gerokai paprasčiau. Jei automobilis registruotas fizinio asmens vardu, policijai lengviau susieti transporto priemonę su galimu pažeidėju ir tęsti baudos skyrimo procedūrą.

Tuo metu tarnybinių, savivaldybių ar lizinguojamų automobilių vairuotojai kai kuriais atvejais lieka sunkiai pasiekiami. „Carup“ šaltinis pabrėžia, kad pareigūnams tokiose situacijose belieka tikėtis sąžiningumo – kad vairuotojas pats prisipažins ir sumokės baudą.

Kiek tiksliai greičio viršijimo bylų nutraukiama dėl šios priežasties, nėra aišku, nes tokia statistika atskirai nefiksuojama. Tačiau pati problema rodo, kad net tankus greičio matuoklių tinklas ne visada užtikrina neišvengiamą atsakomybę, jei teisinė sistema neleidžia aiškiai nustatyti pažeidėjo.