Taminskas atmeta „Air Baltic“ akcijų pirkimą

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad Lietuva kol kas nėra gavusi naujo Latvijos siūlymo investuoti į finansinių sunkumų patiriančią oro bendrovę „Air Baltic“. Pasak jo, net jei toks pasiūlymas pasiektų Vilnių, jis jo nepalaikytų, nes toks žingsnis būtų labiau emocinis nei racionalus.

Ministro teigimu, valstybės pinigai turi būti nukreipiami ten, kur jie sukuria realią naudą mokesčių mokėtojams: į gynybą, kelių infrastruktūrą, viešojo sektoriaus atlyginimus, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas. Jis pabrėžė, kad „Air Baltic“ akcijų pirkimas būtų ne investicija į aiškią grąžą, o sprendimas, kuris galėtų pareikalauti papildomų išlaidų ateityje.

„Air Baltic“ problemos – Latvijos atsakomybė

J. Taminskas akcentuoja, kad „Air Baltic“ finansinė padėtis nėra nauja ir nėra susijusi su pastarųjų dienų įvykiais. Jo vertinimu, tai ilgalaikis klausimas, kurį pirmiausia turi spręsti Latvijos vyriausybė, o ne kitos regiono valstybės.

Ministras mano, kad būtent Latvijos pusė turėtų peržiūrėti bendrovės verslo modelį ir spręsti dėl jos ateities. Lietuvos, Estijos, Lenkijos ar kitų šalių kišimasis į šį procesą, anot jo, būtų netinkamas ir nepagrįstas.

Tvarkaraščio pokyčiai – įprasta aviakompanijų praktika

Praėjusią savaitę paskelbta, kad „Air Baltic“ artėjančią žiemą nebeskraidins iš Vilniaus į Berlyną ir Dubajų, taip pat iš Palangos į Tenerifę, o tarp Vilniaus ir Talino mažins skrydžių dažnį. Šie pokyčiai sukėlė diskusijų, tačiau susisiekimo ministras ragina situacijos nedramatizuoti.

Jis priminė, kad aviakompanijos tvarkaraščius nuolat koreguoja pagal sezoną, paklausą ir rinkos poreikius. Pasak ministro, tokius sprendimus priima ne viena „Air Baltic“, o praktiškai visos oro bendrovės, todėl pokyčiai nėra nei išskirtiniai, nei netikėti.

„Tai normali oro vežėjo praktika“, – pabrėžia J. Taminskas, atmesdamas bandymus suplakti verslo sprendimus su politinėmis interpretacijomis.

Lietuvos pasiekiamumas ES pirmininkavimo kontekste

Ministras taip pat sureagavo į diskusijas dėl Lietuvos pasirengimo 2027 metų pradžioje perimti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Jo teigimu, oro susisiekimas su Europa šiuo metu yra pakankamai geras, o Vilnius turi ryšį ne tik su Briuseliu, bet ir su pagrindiniais Europos aviacijos mazgais, vadinamaisiais „hubais“.

Anot J. Taminsko, Briuselį šiuo metu galima pasiekti tiesioginiais reisais, o iš Vilniaus į įvairius Europos miestus kasdien vykdomi ir jungiamieji skrydžiai. Jis pabrėžė, kad Lietuvos pasirengimas pirmininkavimui neturėtų būti siejamas vien su viena bendrove ar viena kryptimi.

Alternatyvūs maršrutai ir jungimai

Ministras pateikė pavyzdžių, kad Briuselį iš Vilniaus galima pasiekti ir su persėdimu per kitus Europos miestus. Jo teigimu, keliautojai gali rinktis maršrutus per Varšuvą ar Kopenhagą, o su ilgesniu, iki kelių valandų trunkančiu persėdimu, susisiekimas yra dar platesnis – per Rygą, Vieną, Taliną ir kitus miestus.

J. Taminskas priminė ir tai, kad dabartinė padėtis gerokai skiriasi nuo 2012–2013 metų, kai Lietuvos susisiekimas su Briuseliu ir Europos oro mazgais buvo kur kas kuklesnis. Jo nuomone, šiandien Lietuva turi žymiai daugiau pasirinkimų nei prieš dešimtmetį.

Akcijų pirkimo klausimas – aiški ministerijos pozicija

Paklaustas, ar Lietuva galėtų svarstyti „Air Baltic“ akcijų įsigijimą, ministras teigė, kad tokio pasiūlymo šiuo metu nėra gavusi. Jis pridūrė, kad anksčiau siūlymas buvo pateiktas, tačiau dabar situacija kitokia.

Vis dėlto ministro pozicija dėl galimo valstybės pinigų panaudojimo išlieka griežta. Jis mano, kad biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir ten, kur jų poveikis visuomenei yra tiesioginis. Todėl, jo vertinimu, „Air Baltic“ akcijų pirkimas būtų ne tinkamas prioritetas, ypač turint omenyje įtemptą valstybės biudžetą ir poreikį finansuoti daugybę kitų sričių.

Biudžeto prioritetai svarbesni už emocijas

J. Taminskas pabrėžė, kad valstybei šiuo metu reikia lėšų nuo krašto apsaugos iki medikų, mokytojų, pareigūnų atlyginimų bei kelių infrastruktūros atstatymo. Pasak jo, tai sritys, kuriose pinigai kuria aiškią ir apčiuopiamą naudą.

Ministras įsitikinęs, kad valstybė neturėtų investuoti į emocinį sprendimą vien dėl to, kad taip būtų palaikoma konkreti oro bendrovė. Jo teigimu, jei pinigai būtų skiriami „Air Baltic“, gali atsirasti nuolatinis poreikis dar didesnei paramai ateityje.

„Mano nuomone, pinigus reikia dėti ten, kur jie sukuria pridėtinę vertę“, – sakė ministras, pridurdamas, kad toks požiūris jam atrodo vienintelis teisingas.

ES pirmininkavimas nesiremia viena oro linija

Kalbėdamas apie būsimą pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos susisiekimo sistema neturėtų būti vertinama per vienos bendrovės prizmę. Jo teigimu, svarbiausia yra bendras pasiekiamumas, galimybė patogiai atvykti į Vilnių ir iš jo išvykti į svarbiausius Europos miestus.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos institucijoms svarbu turėti gerą ryšį su didžiaisiais oro uostais, iš kurių būtų galima persėsti ir tęsti kelionę į kitus Europos taškus. Tai aktualu tiek atvykstantiems ministrams, diplomatams ir delegacijoms, tiek iš Lietuvos vykstantiems pareigūnams.

Prestižo klausimas – irgi vertinamas kritiškai

Paklaustas, ar pirmininkaujančiai valstybei nėra prestižo klausimas tai, kad svečiams tenka keliauti su persėdimais, J. Taminskas atsakė skeptiškai. Jo manymu, nereikia kurti įspūdžio, kad geras pirmininkavimas priklauso nuo to, ar visi svečiai atskris tiesiogiai.

Ministras pabrėžė, kad diplomatiniai santykiai ir sklandus darbas yra svarbesni už demonstratyvų įvaizdį. Pasak jo, nereikėtų versti mokesčių mokėtojų finansuoti papildomų reisų vien tam, kad būtų sukurtas prestižo įspūdis.

Jo vertinimu, tikslas turėtų būti ilgalaikis ir stabilus susisiekimo gerinimas, o ne vienkartinis efektas konkrečiu pirmininkavimo laikotarpiu.

Šiandien Lietuva turi daugiau jungčių nei anksčiau

J. Taminskas nurodė, kad šiandien Lietuva turi tvirtus ryšius su tokiais Europos aviacijos centrais kaip Frankfurtas, Varšuva, Kopenhaga, Helsinkis, Viena, Amsterdamas ir Stokholmas. Anot jo, būtent tokie susisiekimo mazgai užtikrina realų mobilumą ir leidžia keliauti lanksčiai.

Ministras taip pat pažymėjo, kad ateityje bus siekiama dar geresnio pasiekiamumo, tačiau dabartinė padėtis, jo nuomone, jau yra žymiai geresnė nei prieš dešimtmetį ar daugiau. Lietuva, pasak jo, šiandien yra kur kas geriau integruota į Europos oro susisiekimo tinklą nei anksčiau.

„Air Baltic“ klausimas išlieka politinis, bet sprendimas – finansinis

Nors „Air Baltic“ tema Lietuvoje sulaukė dėmesio dėl skrydžių pokyčių ir diskusijų apie galimą akcijų įsigijimą, J. Taminskas nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybė neturėtų imtis emocinių finansinių sprendimų. Jo teigimu, kiekvienas euras turi būti vertinamas pagal naudą visuomenei, o ne pagal politinį ar simbolinį efektą.

Todėl, pasak ministro, klausimas dėl „Air Baltic“ pirmiausia yra Latvijos vidaus reikalas. Lietuva, jo vertinimu, turi rūpintis savo susisiekimo sistema, užtikrinti alternatyvas ir išlaikyti racionalų požiūrį į valstybės pinigų naudojimą.

Ši pozicija, ministro teigimu, nepasikeistų ir tuo atveju, jei „Air Baltic“ padėtis dar labiau pablogėtų. Prioritetas, anot jo, turi likti aiškus: viešieji pinigai turi grįžti ten, kur jų poveikis labiausiai juntamas Lietuvos žmonėms.