3 Minutės
Susisiekimo ministerija siūlo reikšmingai papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą: paskirtasis ministras Juras Taminskas Seimo konservatorių frakcijai pristatė, kad 2026 m. KPPP finansavimas turėtų būti padidintas mažiausiai 100–150 mln. eurų. Ministerijos argumentas – nors šiemet programai su tikslinėmis lėšomis buvo numatyta apie 580 mln. eurų, realiai prieinamų lėšų vykdymui liko apie 430 mln. eurų, todėl savivaldybių kelių, eismo saugumo ir viešojo transporto maršrutų priežiūrai papildomos investicijos yra būtinos.
Nauja biudžeto struktūra ir prioritetai
Siūloma, kad KPPP ir toliau užtikrintų einamuosius remonto darbus ir priežiūrą, tuo tarpu nuo kitų metų pradžios pradėtų veikti naujai įsteigtas Valstybinis kelių fondas, skirtas kapitalinėms rekonstrukcijoms ir naujiems projektams. Ministras pabrėžė, kad mažinant KPPP lėšas nukentėtų savivaldybės, kurios gauną reikšmingą dalį programos finansavimo.
Valstybinis kelių fondas ir pajamų šaltiniai
Seimas jau pritarė Valstybinio kelių fondo steigimui. Planuojama, kad 2026 m. fondas turėtų daugiau nei 200 mln. eurų, o nuo 2027 m., įdiegus e-tollingo sistemą, pajamos galėtų augti iki 400 mln. eurų. Didžiąją fondo dalį sudarys kelių mokesčiai ir susijusios baudos: apie 60 mln. eurų kasmet numatyta iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, papildomos pajamos planuojamos iš baudų, kelių mokesčių nesumokėjimo ir konfiskuotų automobilių (po ~30 mln. eurų) bei ~23 mln. eurų iš krovininių transporto priemonių registracijos mokesčio. Likusi dalis būtų papildoma valstybės biudžeto lėšomis.
Kapitaliniai kelio projektai ir prioritetai transporto infrastruktūrai
Valstybinis kelių fondas orientuosis į kapitalinius kelių projektus, rekonstrukcijas ir didesnius plėtros darbus, kurie pagerintų eismą, susisiekimą tarp regionų ir logistinius maršrutus. Nors fondas tiesiogiai skirtas keliams, geresnė kelių infrastruktūra turi teigiamą poveikį ir geležinkeliais vykdomiems pervežimams, oro uostų pasiekiamumui bei uostų logistikai – tai integruota transporto sistemos dalis.
Viešasis transportas, sauga ir aplinkosauga
Gerai prižiūrimi keliai yra svarbūs ne tik automobilių eismui, bet ir viešajam transportui: autobusų maršrutams, greitesniems regioniniams reisams bei krovinių gabenimui. Stabilus KPPP finansavimas leidžia užtikrinti saugesnį eismą, mažinti avarijų riziką ir optimizuoti maršrutų laiką, o tai taip pat mažina išmetamų teršalų kiekį per mažesnį stovėjimą bei sklandesnį transporto srauto valdymą. Investicijos į kelių dangą ir infrastruktūrą gali būti suderintos su aplinkosauginėmis priemonėmis, pvz., lietaus nuotekų valymu ar triukšmo mažinimu.
Ekonominė ir socialinė reikšmė
Augantis KPPP finansavimas ir Valstybinis kelių fondas turi tiesioginį poveikį šalies ekonomikai: geresnė kelių infrastruktūra skatina regioninę plėtrą, mažina logistikos kaštus, didina prekių ir paslaugų prieinamumą bei gerina gyventojų mobilumą. 2025 m. valstybės biudžete keliams iš viso buvo numatyta 804 mln. eurų: 583,2 mln. eurų KPPP, 59,1 mln. eurų – kariniam mobilumui iš Gynybos fondo ir 161,2 mln. eurų – europinė parama. Planuojami pokyčiai rodo siekį suderinti trumpalaikę priežiūrą su ilgalaikėmis kapitalinėmis investicijomis transporto infrastruktūroje.
Kas toliau?
Tolimesnės iniciatyvos priklausys nuo Seimo sprendimų dėl biudžeto patvirtinimo, e-tollingo diegimo grafiko ir fondų administravimo principų. Svarbu, kad sprendimai atsižvelgtų į regionų poreikius, logistinius srautus ir viešojo transporto plėtrą, kad investicijos duotų maksimalų ekonominį ir socialinį naudą.
Šaltinis: 77
Komentarai