3 Minutės
Keliais tūkstančiais vertinama krizė pasienyje su Baltarusija vis dar palieka Lietuvos vežėjus be aiškaus sprendimo. Asociacijos Linava prezidento Erlando Mikėno teigimu, mažiausiai 4 000 lietuviškų vilkikų tebėra užstrigę Baltarusijos teritorijoje, o viltis, kad situacija bus išspręsta iki švenčių, nyksta. Tai turi tiesioginį poveikį Lietuvos transporto rinkai, logistikos tiekimo grandinėms ir vairuotojams Lietuvoje, ypač Vilniuje ir Kaune veikiančioms įmonėms.
Kas įvyko ir kokia yra dabartinė padėtis
Rudens ir žiemos pradžioje kilusi pasienio krizė prasidėjo po kontrabandinių balionų atakų, dėl kurių Vyriausybė laikinai uždarė Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus. Vėliau iš Minsko pusės įvesti apribojimai neleido lietuviškiems vilkikams judėti Baltarusijos viduje. Nors kai kurie punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, sugrįžimas į Lietuvą vis dar neįvyksta: vežėjai praneša, kad vilkikų judėjimo nėra, o oficialių, vieningų duomenų Vyriausybė dar nepateikė.
Ekonominis nuostolis ir vežėjų reakcija
Linava gruodžio pradžioje apskaičiavo, kad praradimai siekė 100 mln. eurų, ir, pasak Mikėno, nuostoliai didėja kasdien. Dalis vežėjų surengė protestą Vilniuje prie Seimo, reikalaujant greitesnių Vyriausybės sprendimų ir paramos. Asociacija taip pat pabrėžia, kad jų pateikti skaičiai atitinka realybę, tačiau vieningų oficialių duomenų rinkimas apsunkintas, nes Lietuvoje veikia kelios vežėjų asociacijos ir nepriklausomos bendrovės.
Įtaka Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams
Sutrūkusi tarptautinė krovinių grandinė reiškia didesnę paklausą lokaliems transporto sprendimams, o tai gali paveikti vilkikų ir sunkvežimių rinką Lietuvoje. Didėjanti paklausa gali lemti ilgesnį naujų vilkikų pristatymo laukimą, augančias nuomos ir lizingo kainas bei padidėjusius atsarginių detalių užsakymo terminus. Vilniuje ir Kaune vežėjai jaučia spaudimą – tiek dėl keleto rezervuotų vilkikų, tiek dėl išaugusių eksploatacijos išlaidų.
Populiariausi sunkvežimių gamintojai Lietuvoje
Lietuvos rinkoje labiausiai paplitę Volvo, Scania, MAN, Mercedes-Benz ir DAF. Šios markės labiau atitinka Euro 6 emisijos reikalavimus, siūlo gerą kuro sąnaudų balansą ir išplėtotą serviso tinklą. Dėl pasienio krizės dalis įmonių galvoja apie alternatyvius sprendimus – trumpalaikį lizingą, naudotų vilkikų pirkimus ar karstattinių sprendimų diegimą.
Techniniai niuansai ir rinkos pozicionavimas
Tipinis Europoje ir Lietuvoje eksploatuojamas vilkikas turi greičiausiai 400–600 AG variklio galią, pritaikytą didelio nuotolio pervežimams, kabinos variantai svyruoja nuo komforto orientuotų kabinų su miegamuoju iki bazinių dieninių kabinų. Veiklos kaštus lemia kuro sunaudojimas, priežiūros sąnaudos ir emisijų standartai. Krizė gali sustiprinti susidomėjimą ekonomiškesnėmis 6 lygio technologijomis ir hibridiniais sprendimais tolimesnėje perspektyvoje.
Komparacija su Europos rinka
Europoje sunkvežimių rinka jau kurį laiką spausdina dėl tiekimo grandinių problemų ir puslaidininkių trūkumo. Lietuvos situacija, susijusi su geopolitiniais apribojimais, išskiria vietinius vežėjus ir dar labiau apkrauna regioninius tranzito kelius. Kainų tendencijos Lietuvoje gali atspindėti europines, bet papildomi rizikos premijos elementai gali daryti įtaką vietinei pasiūlai ir kainoms daugiau nei vidutinė Europos šalių dinamika.
Kas toliau ir ko laukti vairuotojams bei įmonėms
Pasak Linavos, problemos sprendimas greičiausiai persikels į kitus metus. Vairuotojams Lietuvoje rekomenduojama stebėti asociacijų pranešimus, planuoti maršrutus alternatyviais keliais ir apsvarstyti laikinas išlaidas, susijusias su stovėjimu bei papildoma apsauga. Įmonėms reikėtų peržiūrėti lizingo ir atsarginių detalių tiekimo sutartis bei pasiruošti trumpalaikiam apkrovos perplanavimui tarp Vilniaus, Kauno ir kitų logistikos centrų.
Situacija pasienyje yra ne tik politinė ir saugumo problema, bet ir reikšmingas logistinis iššūkis Lietuvos automobilių ir transporto rinkai, kurio pasekmės gali jaustis keletą mėnesių ar net ilgiau.
Šaltinis: delfi
Palikite komentarą