2 Minutės
Kaune, ruošiantis Rotušės aikštės rekonstrukcijai, grįžtama prie nuoseklesnės stovėjimo tvarkos: Rotušės aikštė ir jos prieigos dabar priklauso Senamiesčio rinkliavos zonai, kur valandos mokestis siekia 2 eurus. Sumažintos taršos zona (STZ), įvesta prieš mažiau nei dvejus metus, jau parodė rezultatų – tranzitas Senamiestyje sumažėjo apie trečdaliu.
Kas keičiasi vairuotojams Kaune?
Laikina oranžinė zona, kur vienos valandos kaina siekė 1 eurą ir buvo taikoma rekonstrukcijos metu kaip lengvata verslui, bus panaikinta. Į STZ mokestį yra įskaičiuota pirmoji valanda stovėjimo asmeniniams reikalams, todėl atvykusieji trumpam į Senamiestį papildomai mokėti neturėtų. Pokyčius patvirtino miesto taryba.
Kontrolė ir informacija gatvėse
Apie patekimą į mokamą zoną vairuotojus informuoja švieslentės su užrašu "Mokama zona 2 Eur" bei papildomi ženklai. Taip pat paleistos 10 transporto priemonių atpažinimo vietų – A. Jakšto, M. Valančiaus, Kumelių, M. Daukšos, J. Jablonskio, Kurpių, Palangos, L. Zamenhofo gatvėse bei Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose ties Aleksoto gatvele.
Įtakos Lietuvos automobilių rinkai ir vairuotojams
Stovėjimo kainų augimas ir aiškesnė zonų sistema keičia vairuotojų elgseną Lietuvoje. Daugelis vairuotojų Lietuvoje renkasi kompaktiškesnius miesto automobilius arba elektromobilius – pastarieji dėl mažesnių eksploatacijos kaštų ir parkavimo lengvatų daug kur Europoje yra populiaresni. Lietuvos automobilių rinka taip pat stebi brangstančių naudotų automobilių tendencijas ir naujų modelių prieinamumo pokyčius, o miesto politikos sprendimai daro įtaką pirkimo prioritetams.
Specifikacijos, dizainas ir rinkos pozicija
Miesto sąlygomis pirkėjai dažnai prioritetą teikia mažiems hečbekams ir hibridams/elektromobiliams dėl manevringumo, komforto ir pigesnio eksploatavimo. Automobilių gamintojai, orientuoti į Lietuvos rinką, siūlo modelius su kompaktiškais varikliais, ekonomiškais sprendimais ir geresnėmis garantijomis, kad atitiktų vairuotojų Kaune ir Vilniuje poreikius.
Palyginimas su Vilniumi ir Europa
Panašios parkavimo politikos taikomos daugelyje Europos miestų, kur aikštelių branginimas ir taršių transporto priemonių apribojimai skatina perėjimą prie mažiau taršių sprendimų. Vilnius taip pat didina parkavimo kontrolę centro zonoje, tad Kauno pokyčiai yra dalis platesnės miestų tendencijos mažinti tranzitą ir taršą urbanistinėse teritorijose.
Vairuotojams Kaune svarbu atkreipti dėmesį į naujas zonas ir ženklus, planuoti trumpesnius sustojimus arba pasirinkti alternatyvias transporto priemones. Pokyčiai turės ilgalaikį poveikį tiek miesto eismo srautams, tiek Lietuvos automobilių rinkos paklausos struktūrai.
Šaltinis: alkas
Palikite komentarą