Naujasis mokestis galingiems automobiliams Lietuvoje

Seimo nario Karolio Neimanto registruotame įstatymo projekte siūloma įvesti papildomą mokestį galingiems ir brangesniems automobiliams. Siūlomas mechanizmas Lietuvoje taikytųsi transporto priemonėms, kurių variklio galia viršija 150 kW; mokestis būtų skaičiuojamas kaip 1–2 proc. automobilio vertės. Automobiliai iki 150 kW mokestį mokėtų tik tuo atveju, jei jų kaina viršija 20 proc. praėjusių metų vidutinės rinkos kainos. Mokėjimas būtų atliekamas kartu su registracijos mokesčiu.

Išimtys ir techninės detalės

Projekte numatytos išimtys: šeimos su dviem ar daugiau vaikų, tam tikri didesni SUV ar šešiaviečiai su galia iki 250 kW, jei jų kaina neviršija rinkos vidurkio. Šiuo metu Lietuvoje automobilių, kurių galia viršija 150 kW, sudaro mažiau nei penktadalį rinkos, todėl įtakos apimtys ir įplaukos gali būti ribotos, bet vis tiek reikšmingos.

Kam skiriamos lėšos ir kokie argumentai už?

Siūloma papildomas pajamas nukreipti krašto apsaugos finansavimui. Pateikiamas ir aplinkosaugos argumentas: mokesčio tikslas paskatinti rinktis mažiau galingas transporto priemones, taip mažinant CO2 emisijas. Projekto autoriai taip pat remiasi Europos šalių patirtimi – panašūs papildomi mokesčiai taikomi Latvijoje, Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje ir Suomijoje.

Prieštaravimai ir administracinės problemos

Iniciatyva sulaukė kritikos ne tik opozicijos, bet ir pačios frakcijos kolegų. Kritikai pabrėžia kelis svarbius rizikos taškus: galimas poveikis vidutinėms pajamoms turinčioms šeimoms, elektrinių ir hibridinių automobilių savininkams (kurie dažnai skatinami valstybės dėl aplinkosaugos), administracinių išlaidų sudėtingumas bei mokestinės sistemos neapibrėžtumas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pažymi, kad projektas neapima viso registruoto turto ir jo administravimas gali būti sudėtingas.

Politinis kontekstas

Opozicija siūlymą vertina kaip pažadų laužymą: rinkimų kampanijose buvo deklaruota neįvesti naujų mokesčių, o dabar kyla papildomas apmokestinimas. Dalis politikų taip pat nurodo galimus interesų konfliktus, nes kai kurie iniciatyvos rengėjai patys turi galingus automobilius.

Kaip tai veiktų Lietuvos automobilių rinką ir pirkėjus?

Rinkos dinamikai Lietuvoje toks mokestis gali turėti kelis efektus. Pirmiausia – didesnio galingumo automobilių paklausa gali mažėti, ypač Vilniuje ir Kaune, kur gyventojai dažnai renkasi didesnius ir geriau aprūpintus modelius. Antra – gali padidėti susidomėjimas labiau ekonomiškais dyzeliais, mažesnės galios benzininiais varikliais arba mažesniais elektriniais modeliais. Trečia – antrinės rinkos kainos gali pereiti korekciją: brangesni, galingi automobiliai taps mažiau patrauklūs nuosavybės išlaidų kontekste.

Specifikacijos, dizainas ir našumas – ko vengs pirkėjai?

Galingi automobiliai, kuriems gresia mokestis, dažniausiai pasižymi aukštesniu arklio galių skaičiumi, stipresne dinamika, didesniu degalų sąnaudų potencialu ir prabangesniu salonu. Dėl mokesčio pirkėjai gali persiorientuoti į modelius, kurių galia laikosi žemiau 150 kW, arba rinktis elektrines versijas su mažesniais eksploatacijos kaštais. Tai ypač aktualu miestuose, kur patogumas ir kuro sąnaudos yra svarbesni nei grynoji galia.

Konkurencija su Europa ir vietiniai niuansai

Lyginant su Europa, Lietuva jau turi tam tikrų mokesčių mechanizmų ir registracijos taisyklių, tačiau šis pasiūlymas būtų papildomas priemonė tikslinėms grupėms apmokestinti. Europos valstybių patirtis rodo, kad tokie mokesčiai gali padėti tikslinti rinkos elgseną, bet administracinės įgyvendinimo detalės lemia sėkmę. Lietuvos automobilių rinka pastaraisiais metais taip pat keičiasi – auga EV pasiūla Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, tačiau kainos ir pasiūla skiriasi nuo Vakarų Europos.

NT mokesčio kontekstas: dvisluoksnė finansinė našta gyventojams

Šalia automobilio mokesčio šiuo metu keičiamos ir nekilnojamojo turto vertės: Registrų centras paskelbė naujas NT vertes, kurios įsigalios nuo 2026 m., o būstų kainos per pastarąjį penkmetį Lietuvoje augo apie 90 proc. Nuo 2026 m. planuojama nauja NT mokesčio tvarka: 450 tūkst. eurų slenkstis pagrindiniam būstui vienam savininkui, antriems būstams – 50 tūkst. eurų. Savivaldybės galės taikyti 0,1–1 proc. tarifą virš slenksčio. Tai reiškia, kad kai kurioms šeimoms gali atsirasti ir automobilio, ir NT mokesčių sudėtinė našta.

Išvados: kam įvertinti poveikį pirmiausia?

Prieš priimant sprendimą būtina išsamiai įvertinti ekonominį poveikį vairuotojams Lietuvoje, ypač vidutines pajamas turinčioms šeimoms, elektromobilių savininkams ir verslui. Svarbu aiškiai apibrėžti administravimo mechanizmus, išimčių kriterijus ir perėjimo laikotarpį, kad pokytis nebūtų netikėtas Lietuvos automobilių rinkai ir gyventojams Vilniuje, Kaune bei regionuose.

Susiję straipsniai

Skaityti daugiau

Ką mokėti apie registracijos ir taršos mokestį Lietuvoje

Vienkartinis automobilio registracijos mokestis, dažnai vadinamas taršos mokesčiu, Lietuvoje taikomas lengviesiems ir lengvųjų krovinių automobiliams, kurių...