Vilnius tarp Europos sostinių, kur labiausiai brango bilietai

Vilnius pateko tarp Europos sostinių, kuriose nuo 2023 metų labiausiai pabrango ilgalaikiai viešojo transporto bilietai. Naujausias „Greenpeace“ tyrimas rodo, kad per šį laikotarpį kainos didėjo 14-oje sostinių, o kai kuriuose miestuose augimas viršijo 50 procentų.

Tyrime vertintos visos 27 Europos Sąjungos valstybės, taip pat Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir Norvegija bei jų sostinės. Analizuotos mėnesinių ir metinių bilietų kainos, jų prieinamumas, galiojimo teritorija, į kainą įtrauktos transporto rūšys ir pažeidžiamesnėms gyventojų grupėms taikomos nuolaidos. Taip pat atsižvelgta į viešojo transporto bilietams taikomą PVM.

Vilniuje bilietai pabrango daugiau nei dešimtadaliu

„Euronews“, pristatydamas tyrimo rezultatus, Lietuvos sostinę išskyrė kaip vieną iš miestų, kuriuose bilietai pastebimai pabrango. Nuo 2023 metų Vilniuje ilgalaikių viešojo transporto bilietų kainos padidėjo mažiausiai 10 procentų.

Į tą pačią grupę pateko Kopenhaga, Bukareštas, Briuselis ir Londonas. Vis dėlto kai kuriose Europos sostinėse kainos augo gerokai sparčiau.

Didžiausias pokytis užfiksuotas Kipro sostinėje Nikosijoje, kur ilgalaikiai bilietai pabrango 67 procentais. Amsterdame kainos padidėjo 55 procentais, Madride – 50 procentų, Bratislavoje – 32 procentais, Berlyne – 29 procentais, o Vienoje – 26 procentais.

Brangiausi mėnesiniai bilietai – Londone

Vertinant mėnesinio viešojo transporto bilieto kainą, pirmoje vietoje atsidūrė Londonas. Čia mėnesinis bilietas kainuoja 162 eurus.

Antroje vietoje liko Amsterdamas, kuriame mėnesinis bilietas kainuoja 107 eurus, o trečioje – Paryžius, kur už jį tenka mokėti 77 eurus.

Vilnius nepateko tarp miestų, kuriuose mėnesiniai viešojo transporto bilietai brangiausi, tačiau Lietuvos sostinė išsiskyrė per pastaruosius trejus metus fiksuotu kainų augimu.

Kai kur ilgalaikiai bilietai atpigo

Pokyčiai Europos sostinėse buvo nevienodi. Nuo 2023 metų ilgalaikių viešojo transporto bilietų kainos sumažėjo keturiose tyrime analizuotose sostinėse.

Ryškiausias pokytis užfiksuotas Dubline, kur kainos krito 42,5 procento. Osle jos sumažėjo 11,5 procento, Berne – 6,6 procento, o Budapešte – 5,8 procento. Dar 12-oje sostinių kainos nuo 2023 metų nepasikeitė.

Tyrimas parodė, kad tik aštuonios iš 30 vertintų Europos valstybių šiuo metu siūlo nemokamą viešąjį transportą arba nebrangius universalius ilgalaikius bilietus.

Nuo 2023 metų tam tikros formos visoje šalyje galiojantį viešojo transporto bilietą įvedė Ispanija ir Slovėnija. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Liuksemburgas, kuriame keleiviams viešasis transportas nemokamas.

„Greenpeace“ ragina Europos valstybių ir miestų valdžias plačiau diegti vadinamuosius įperkamus klimato bilietus. Organizacijos teigimu, jie leistų gyventojams ilgesnį laiką naudotis viešuoju transportu už palyginti nedidelę kainą ir galėtų padėti mažinti kelių bei oro transporto išmetamų teršalų kiekį.

Tyrime pirmavo Talinas, Liuksemburgas ir Valeta

Vertinant ne tik kainą, bet ir ilgalaikių bilietų prieinamumą bei įtrauktį, geriausiai pasirodė Talinas, Liuksemburgas ir Valeta. Šie trys miestai pasidalijo pirmąją vietą.

Po jų rikiavosi Praha, Roma ir Atėnai, o pirmąjį aštuntuką užbaigė Sofija ir Viena.

Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį į mokesčius, turinčius įtakos galutinei bilietų kainai. Europos Sąjungoje viešojo transporto bilietams vidutiniškai taikomas apie 11 procentų PVM, o septynios valstybės nuo 2023 metų šį mokestį bilietams dar padidino.