VU ekonomistas: dyzelino trūkumo rizika ir 90 km - val.

Vilniaus universiteto ekonomistas doc. Algirdas Bartkus perspėja, kad užsitęsus sutrikimams Artimuosiuose Rytuose ir JAV apribojus dyzelino eksportą, Europoje bei Lietuvoje gali padidėti fizinio dyzelino trūkumo rizika. Kaip vieną prevencinių priemonių jis siūlo laikinai sumažinti leistiną greitį magistralėse nuo 130 iki 90 km/val.

Ekonomistas pabrėžia, kad tai – rizikos scenarijus, o ne patvirtinta prognozė, jog Lietuvoje tikrai pritrūks dyzelino. Be to, rugsėjo 29 d. „Reuters“ pranešė, kad po atakų pradėta atkurti Saudo Arabijos „East-West“ naftotiekio veiklą, o naftos krova Janbu uoste atnaujinta. Tai mažina trumpalaikę riziką, nors visiškas pajėgumų atkūrimas gali užtrukti.

Kelių procentų pasiūlos trūkumas gali sukelti didelį kainų šoką

A. Bartkaus teigimu, net kelių procentų dyzelino pasiūlos trūkumas rinkoje gali neproporcingai išauginti kainas. Skirtingai nei pinigų ar finansų rinkose, fizinio produkto neįmanoma sukurti vien sprendimu ar pakeitus palūkanų normą. Kai trūksta realaus kuro, rinkos savireguliacija gali būti itin skausminga.

Ekonomistas atkreipia dėmesį į Europos dyzelino importo struktūrą. Jo pateiktais duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Saudo Arabijos dyzelinas sudarė apie 34 proc. į Europos Sąjungą importuoto dyzelino, o kitų Persijos įlankos valstybių dalis siekė dar apie 5 proc. JAV dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo iki maždaug 24 proc.

Tai reiškia, kad reikšminga Europos dyzelino tiekimo dalis priklauso nuo regionų ir šalių, kurių eksporto srautus veikia geopolitinė įtampa. A. Bartkaus vertinimu, jei vienu metu užsitęstų Saudo Arabijos tiekimo sutrikimai ir būtų įvesti galimi JAV dyzelino eksporto ribojimai, ES rinkoje galėtų susidaryti kelių procentų fizinis deficitas.

Naftos produktų rinkoje toks skirtumas nėra mažas, ypač kai naftos perdirbimo pajėgumai veikia beveik maksimaliu režimu, o alternatyvių tiekimo šaltinių nepakanka. Tuomet didmenininkai, valstybės ir strateginių rezervų valdytojai pradeda konkuruoti dėl to paties fizinio produkto.

Vien strateginiai rezervai, ekonomisto vertinimu, problemos neišspręstų. Jie skirti tiekimo saugumui užtikrinti, tačiau jų naudojimas fizinio trūkumo metu reikštų, kad valstybė eikvoja savo rezervą būtent tada, kai tiekimo sistema yra pažeidžiamiausia.

Trūkumą degalinėse gali sustiprinti ir vadinamasis pustuščio bako efektas. Daugelis vairuotojų kasdien važinėja ne pilnais bakais, todėl pasirodžius informacijai apie galimą deficitą dalis žmonių skubėtų papildomai prisipilti degalų. Jei tuo pat metu būtų pildomi kanistrai ir kitos talpos, trumpalaikė paklausa galėtų smarkiai išaugti.

Tokia panika gali sukelti kuro trūkumą degalinėse net ir tada, kai bendras šalies atsargų kiekis dar nėra kritiškai sumažėjęs. Degalinės gali nespėti papildyti atsargų, susidarytų eilės, o informacija apie jas paskatintų dar daugiau žmonių skubėti pildytis degalų.

Siūlo magistralėse greitį mažinti iki 90 km/val.

A. Bartkaus siūloma priemonė nėra nei kuro normavimas, nei degalinių veiklos ribojimas. Jo nuomone, dar prieš atsirandant realiam deficitui būtų galima laikinai sumažinti leistiną greitį magistralėse ir taip tiesiogiai mažinti dyzelino vartojimą.

Ekonomisto skaičiavimu, daugelyje dyzelinių automobilių greičio sumažinimas nuo 130 iki 90 km/val. magistralėje gali sumažinti degalų sąnaudas maždaug ketvirtadaliu. Pagrindinė priežastis – oro pasipriešinimas: didėjant greičiui, jam įveikti reikalinga galia auga labai sparčiai.

Tai nereiškia, kad bendras šalies dyzelino suvartojimas sumažėtų 25 proc. Sunkvežimiai dažniausiai ir taip važiuoja 80–90 km/val. greičiu, o nemaža dalis lengvųjų automobilių naudojama miestuose ir kituose keliuose. Vis dėlto net kelių procentų bendras sutaupymas kritiniu momentu galėtų būti reikšmingas.

Tokios priemonės tikslas būtų ne bausti vairuotojus, o neleisti rinkai priartėti prie ribos, kai tenka normuoti degalus. Mažesnės sąnaudos padėtų lėčiau naudoti atsargas, sparčiau atkurti rezervus ir sumažinti spaudimą kainoms.

Važiuojant magistrale lėčiau, automobilis paprastai sunaudoja mažiau kuro, tačiau konkretus skirtumas priklauso nuo variklio, pavarų dėžės, automobilio aerodinamikos ir apkrovos. Ar toks laikinas 90 km/val. ribojimas Lietuvoje būtų politiškai ir praktiškai priimtinas, liktų atskiras klausimas.

Šis tekstas parengtas pagal Vilniaus universiteto ekonomisto doc. Algirdo Bartkaus komentarą. Naujausia informacija apie Saudo Arabijos tiekimo situaciją papildyta remiantis rugsėjo 29 d. „Reuters“ pranešimu.