Naudotam automobiliui siūloma 6 mėnesių pretenzijų riba

Seimas svarstys siūlymą sutrumpinti naudoto automobilio pirkėjų pretenzijų dėl trūkumų pateikimo terminą nuo dvejų metų iki šešių mėnesių. Pataisa būtų taikoma tik sandoriams tarp privačių asmenų, nevykdančių ūkinės veiklos.

Civilinio kodekso pataisoms lapkričio 10 dieną po pateikimo pritarė 73 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, devyni susilaikė. Projektą dar svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į plenarinę salę jis turėtų grįžti kitų metų pavasario sesijoje.

Iki galutinio balsavimo galioja dabartinė tvarka. Tai reiškia, kad naudoto automobilio pirkėjas, jei sutartyje nenustatytas garantinis terminas, reikalavimus dėl trūkumų gali pareikšti per dvejus metus nuo automobilio perdavimo dienos.

Šešių mėnesių terminas būtų skaičiuojamas nuo perdavimo dienos

Pagal Kęstučio Biliaus pateiktą projektą, kai naudotos transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartį sudaro fiziniai asmenys, pirkėjas reikalavimus dėl trūkumų galėtų pareikšti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo transporto priemonės perdavimo dienos.

Terminas būtų skaičiuojamas ne nuo gedimo pastebėjimo, bet nuo automobilio perdavimo dienos. Pavyzdžiui, jei paslėptas trūkumas išryškėtų septintą mėnesį po pirkimo, pagal siūlomą formuluotę reikalavimą pardavėjui pateikti jau būtų per vėlu.

Ši taisyklė būtų taikoma įprastiems sandoriams, kai vienas privatus asmuo parduoda automobilį kitam, pavyzdžiui, pagal interneto skelbimą ar automobilių turguje. Perkant automobilį iš įmonės ar profesionalaus naudotų automobilių pardavėjo, siūlomas šešių mėnesių terminas nebūtų taikomas.

Projekte numatytos dvi išimtys. Šalys raštu galėtų susitarti dėl kitokio, taip pat ir ilgesnio, termino. Be to, šešių mėnesių riba negaliotų, jei pardavėjas tyčia nuslėpė jam žinomus esminius transporto priemonės trūkumus. Tokį tyčinį nuslėpimą pirkėjas turėtų įrodyti.

Dabartinė tvarka nereiškia, kad pardavėjas atsako už kiekvieną gedimą

Šiuo metu Civilinis kodeksas nenumato atskirų naudotų daiktų pardavimo taisyklių, todėl taikomos bendrosios nuostatos. Pirkėjas reikalavimus dėl automobilio trūkumų gali pareikšti per dvejus metus nuo jo perdavimo dienos, jei sutartyje nenustatytas garantinis terminas.

Vis dėlto dvejų metų laikotarpis nereiškia, kad pardavėjas automatiškai atsako už bet kokį per tą laiką atsiradusį gedimą. Kaip nurodo specializuotas transporto portalas trans.info, pirkėjas turi įrodyti, kad trūkumas atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, egzistavusių iki perdavimo.

K. Bilius teigia, kad šešių mėnesių terminas būtų protingas ir proporcingas. Jo nuomone, automobilio būklei įtakos turi vairavimo stilius, kelių danga, degalų ir tepalų kokybė, todėl pardavėjas negali garantuoti, kad po vienerių ar dvejų metų kasdienės eksploatacijos nesuges variklis, sankaba ar elektronika.

„Galima labai greitai sugadinti automobilį, jei jis neteisingai eksploatuojamas. Naudotos transporto priemonės būklė priklauso nuo vairavimo stiliaus, kelių dangos, naudojamų degalų, tepalų kokybės. Pardavėjas negali garantuoti, kad po 1–2 metų kasdienio važiavimo nesuges variklis, sankaba ar elektronika“, – sakė Seimo narys.

Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai pirkėjas automobiliu nuvažiuoja keliasdešimt tūkstančių kilometrų, neatlieka techninės priežiūros, netinkamai jį eksploatuoja, o vėliau reikalauja, kad pardavėjas atlygintų nuostolius. K. Bilius mano, kad pataisa sumažintų piktnaudžiavimą ir teismų darbo krūvį nagrinėjant nepagrįstus ginčus.

Ką dėl naudotų automobilių yra pasakęs LAT

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 metų balandžio 13 dieną paskelbė nutartį byloje, kurioje pirkėjas prašė iš pardavėjo priteisti naudoto automobilio remonto išlaidas. Trūkumai išryškėjo tik pradėjus automobilį eksploatuoti.

LAT nurodė, kad naudoto daikto pirkimo ir pardavimo santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir perkant naują daiktą. Nors naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo gali skirtis nuo naujo, nesusitarus kitaip jis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Teismas taip pat priminė, kad trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, nebent tai nesuderinama su daikto ar trūkumo pobūdžiu arba įrodoma kitaip. Toje byloje pirmosios instancijos teismas sandorį vertino kaip vartojimo pirkimo ir pardavimo sutartį.

Kartu LAT atkreipė dėmesį į pirkėjo pareigą tinkamai informuoti pardavėją. Teismas pritarė apeliacinės instancijos vertinimui, kad pirkėjas apie trūkumus pranešė jau pradėjus automobilio remonto darbus, todėl pardavėjas neteko galimybės juos pašalinti pats. Bylą LAT grąžino nagrinėti iš naujo.

Pirkėjo sprendimas prieš pirkimą nepasinaudoti automobilio patikra autoservise savaime nepanaikina pardavėjo atsakomybės. LAT yra konstatavęs, kad pardavėjas gali būti atsakingas, jei įrodoma, jog sutarties sudarymo metu pirkėjas apie neatitiktį nežinojo ir negalėjo žinoti.

Vis dėlto trans.info pateikia ir kitokį pavyzdį. Dešimties metų naudoto „Maserati“ byloje teismas sprendė, kad pirkėjo atsisakymas patikrinti automobilį šios markės automobilius parduodančioje įmonėje buvo reikšmingas vertinant, ar trūkumai įrodyti.

Pardavėjas paprastai neatsako už akivaizdžius ir lengvai pastebimus trūkumus. Todėl prieš pasirašant sutartį automobilio techninės būklės patikra išlieka svarbia pirkėjo atsargumo priemone, nors įstatymas jos nenumato kaip pareigos.

Įmonių siūloma komercinė garantija įstatymo nepakeičia

Siūlomos pataisos nepakeistų taisyklių perkant automobilį iš įmonės. Tokie pardavėjai neretai siūlo trumpalaikes, pavyzdžiui, trijų mėnesių ar 5 000 kilometrų garantijas.

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys portalui automedia.lt teigė, kad tokios garantijos nepanaikina pirkėjo įstatyminių teisių. Jei defekto priežastis egzistavo pardavimo metu, o pirkėjas apie ją nebuvo informuotas, jis gali kreiptis į teismą ir reikalauti, pavyzdžiui, atlyginti remonto išlaidas, net jei formaliai komercinės garantijos terminas jau pasibaigė.

Jeigu pataisos būtų priimtos, perkant naudotą automobilį iš privataus asmens pretenzijų pateikimo terminas sutrumpėtų nuo 24 iki 6 mėnesių. Galutinis sprendimas paaiškės projektui grįžus į Seimo plenarinę salę kitų metų pavasario sesijoje.